Dabar galiojantis Darbo kodeksas (DK) buvo pakeistas prieš 8 metus, tačiau jo nuostatos vis dar tobulinamos – o nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo eilė DK nuostatų pakeitimų. Jei darbdavys yra sąžiningas, jis ne tik pats laikosi DK reikalavimų, bet su šiuo teisės aktu supažindina ir darbuotojus, ypač užimančius vadovaujančias pareigas.

DK nuostatose nurodyta, kad įmonių ir organizacijų padalinių vadovai turi būti edukuoti ir teisingai sudaryti darbuotojų darbo grafikus arba pažymėti faktiškai dirbtą laiką. Priešingu atveju – padarius klaidą ar neteisėtai verčiant darbuotoją dirbti viršvalandžius, darbdaviui gali tekti netrukus aiškintis ir Darbo ginčų komisijoje.

Bet kuriam darbuotojui kilus įtarimų ar neaiškumų, kaip tam tikroje situacijoje turėtų būti taikomos DK nuostatos, jis gali nemokamai pasikonsultuoti su Valstybinės darbo inspekcijos specialistais ar tiesiog parašyti skundą Darbo ginčų komisijai, o priklausantys profesinei sąjungai – kreiptis pagalbos į savo organizaciją ir prašyti jų teisių atstovavimo.

Darbo teisės specialistų nuomone, bet kokias darbuotojų žinias reikėtų atnaujinti bent vieną kartą metuose. Pavyzdžiui, rekomenduotinas laikas mokytis yra metų pradžioje.

Keletas praktinių pavyzdžių:

  • Įmonė turi keletą padalinių, kurių darbuotojai dirba pagal suminės darbo laiko apskaitos režimą. Grafikai darbuotojams sudaromi rotacijos principu – vieną savaitę darbuotojai dirba rytinėje pamainoje, antrą – popietinėje, o trečią savaitę – naktinėje pamainoje. Tačiau darbuotojai kartais paprašo pakeisti darbo grafiką dėl asmeninių aplinkybių, ir iškyla klausimas – ar nebus pažeistas maksimalus darbo laikas ir bus užtikrinamas minimaliojo poilsio laikas? Taip pat ir dėl kitų priežasčių tenka dirbti ne taip, kaip suplanuota pirminiame grafike. Dėl čia aprašytos situacijos vadovams tenka gerai įsigilinti į Darbo kodekso nuostatas, atsižvelgiant ir į savo įmonės veiklos specifiką.
  • Taip pat vienas iš darbo ginčų atvejų – neteisingai apskaičiuota kasmetinių atostogų trukmė, ypatingai jei darbuotojui priklauso prailgintos, papildomos atostogų dienos. Tokiu atveju, jei darbdavys atsisako suteikti visas priklausančias atostogas ir darbuotojui tinkamai nepaaiškina priežasčių, didelė tikimybė, kad įmonės vadovui dėl to teks aiškintis Darbo ginčų komisijoje. O jei nebus pasiektas kompromisas, galima dar papildomai sulaukti ir neplaninio Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo.
  • Be to, verta pažymėti, kad jei įmonėje galioja kolektyvinė sutartis, o jos nuostatos suteikia darbuotojams papildomų garantijų, tarkime, joje nustatyta daugiau papildomų atostogų dienų, nei numato DK, darbdavys turėtų laikytis ir šio lokalaus teisės akto. O ir darbuotojai patys turėtų įsigilinti, kas susitarta su darbdaviu kolektyvine sutartimi. Svarbi rolė čia tenka profesinei sąjungai, kuri turėtų padėti nariams susipažinti su jiems taikomomis teisės aktų nuostatomis, kolektyvinės sutarties turiniu.

Praktiniai patarimai:

  1. Kai prireikia spręsti praktikoje iškylančius klausimus arba reikia pasirinkti vieną iš kelių Darbo kodekse siūlomų alternatyvų, tenka tai aprašyti įmonės vidaus teisės aktuose. Šiuos pasirinkimus tenka išaiškinti darbuotojams, kad tiek darbdavys, tiek ir darbuotojai visi vienodai suprastų ir taikytų šias nuostatas.
  2. Jei kyla darbo ginčas, klausimus, susijusius su šiuo ginču, labai naudinga aptarti su atsakingais įmonės darbuotojais. Pagal poreikį – šiuos klausimus aptarti ir su visais įmonės darbuotojais.
  3. Ypač svarbu visus įmonės darbuotojus apmokyti suprasti: kas parašyta atlyginimo lapelyje – kaip apskaičiuojami darbuotojo mokesčiai, skaičiuojami atostoginiai; kokios garantijos darbuotojams priklauso – kiek atostogų dienų, mamadienių/tėvadienių, kokios garantijos yra komandiruočių metu ir t. t.
  4. Pažymėtina, kad kiekviena organizacija gali turėti savo susikurtų specifinių taisyklių ar yra pasirinkusi taikyti tam tikras Darbo kodekso nuostatas, todėl darbuotojus apie tai informuoti reikėtų jų darbo pradžioje, o ne tada, kai iškyla papildomų klausimų.