Sekmadienį Vokietijoje vyko parlamento rinkimai, kurių pirminiai vertinimai rodo, kad šiuo metu finansų ministro pareigas einančio socialdemokrato Olafo Scholzo vedama Socialdemokratų partija (SPD) yra nugalėtoja. Pergalė partijai, pasižadėjusiai minimalią algą didinti nuo 9,5 iki 12 eurų už valandą, yra didelis postūmis kampanijai, kuria siekiama panaikinti skurdo lygį siekiančius atlyginimus visoje Europoje bei tobulinant ES direktyvą dėl minimalaus darbo užmokesčio.
Vokietija šiuo metu yra tarp dviejų trečdalių ES valstybių narių, kuriose minimalus darbo užmokestis yra žemiau ES skurdo rizikos ribos.
9,6 eurų už valandą – gerokai per mažai bei siekia tik 48% atlyginimų medianos ir 43% šalies vidutinio darbo užmokesčio. Tam, kad viršytų 60 proc. medianos, atlyginimas Vokietijoje turėtų siekti 1250 eurų. Turėtų? SPD pažadėjo, kad sieks ir – laimėjo.
Atsižvelgiant į Vokietijos profesinių sąjungų konfederacijos kampaniją, 12 eurų minimalus darbo užmokestis tapo pagrindiniu SPD, kuri laimėjo rinkimus, pažadu ir turėtų įsigalioti kitais metais.
Europos Komisija pateikė direktyvos dėl minimalaus darbo užmokesčio projektą. Tačiau dabartinėje situacijoje jis vis tiek leistų nustatyti minimalius atlyginimus žemiau skurdo ribos. Europos Parlamentas turi patobulinti direktyvą nurodydamas žemiausią ribą, po kurios atlyginimai jau negalėtų kristi.
ETUC ragina Europos Parlamento narius direktyvos projekte nustatyti „padorumo slenkstį“. Svarbu, kad minimalus atlyginimas viršytų skurdo ribą ir užtikrintų, jog jį gaunantys žmonės galėtų gyventi padoriai. Minimali alga turėtų siekti 60 proc. algų medianos šalyje ir 50 proc. vidutinio atlyginimo.
Tokie rodikliai apsaugotų 24 milijonus dirbančių žmonių visoje Europoje nuo gyvenimo skurdo pavojuje.
ETUC generalinio sekretoriaus pavaduotoja Esther Lynch sakė:
„Vokietijos rinkimų rezultatas yra aiškus balsavimas už padorų minimalų atlyginimą vienoje didžiausių Europos valstybių narių.
„Darbuotojams niekada nereikėtų rinktis: šildyti namus, tinkamai maitinti šeimą ar mokėti nuomą. Tačiau būtent su tokiu pasirinkimu susiduria milijonai darbuotojų dviejuose trečdaliuose ES valstybių narių, įskaitant Vokietiją, kur minimalus atlyginimas šiuo metu yra per mažas.
„Vokietijos rinkėjai garsiai ir aiškiai pasakė, kad minimalus atlyginimas nebegali būti skurdo atlyginimas. Europa turi sekti jų pavyzdžiu ir užtikrinti, kad minimalus atlyginimas garantuotų deramą gyvenimo lygį visose valstybėse narėse.
„Priešingu atveju esamas socialinis ir ekonominis disbalansas tarp ES valstybių narių tik blogės.
Minimalus atlyginimas šalyse narėse stipriai skiriasi, pavyzdžiui, daugiausia mokama Liuksemburge – virš 2100 eurų popieriuje, daugiau nei 1500 eurų popieriuje minimali alga siekia ir Airijoje, Nyderlanduose, Belgijoje.
Lietuvoje šiuo metu minimalus darbo užmokestis siekia 642 eurus, o tai yra 468 eurai į rankas.
Lietuvoje Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba yra sutarusi, kad minimalaus darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc. Taip pat buvo sutarta, kad šis santykis turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių vidurkį, kuris nustatomas pagal ES statistikos tarybos skelbiamus paskutinių trejų metų duomenis.
Minimali mėnesinė alga (MMA) nuo 2022 m. sausio 1 d. didės beveik 14% ir pasieks 730 Eur. Tokį nutarimo projektą vienam iš artimiausių Vyriausybės posėdžių teiks Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Parengta remiantis ETUC inf.