Su Jūsų diena, mielos moterys!
Diena, kuri kalba, ne tik apie gėles (nors jos, žinoma, taip pat labai svarbu), bet ir moterų vaidmens visuomenėje, šeimoje ir pasaulyje svarbą. Diena, kai švenčiami socialiniai, ekonominiai, kultūriniai ir politiniai moterų pasiekimai. Diena, kai turime ne tik švęsti, bet ir dar kartą permąstyti, ar darome viską, kad moterys ir vyrai visame pasaulyje būtų lygiateisiai ir lygiaverčiai.
Idėja švęsti Tarptautinę moterų solidarumo dieną kilo XX amžiaus pradžioje kai moterys pradėjo reikalauti sutrumpintos darbo dienos,
didesnio darbo užmokesčio ir rinkimų teisės.
Dabartinė moters diena pradėta švęsti po to, kai 1910 m. kovo 8 d. Kopenhagoje vykusioje tarptautinėje moterų konferencijoje aktyvi moterų teisių gynėja Klara Cetkin pasiūlė kasmet vieną dieną skirti dėmesio moters kovai už laisvę ir lygias teises. 1911 metų kovo 8 d. pirmą kartą Tarptautinė moters diena buvo minima Vokietijoje, Australijoje, Danijoje, Švedijoje.
Nors nuo to laiko jau praėjo daugiau nei šimtas metų, visuomenėje vis dar kalbama apie problemas, su kuriomis susiduria moterys – moterims mokamas mažesnis atlyginimas už tą patį darbą, moterų užimamos profesijos yra prasčiausiai apmokamos, joms tenka minimalios socialinės garantijos. Didėja dirbančių moterų skurdo rizika, pensijos yra mažesnės, didelė dalis pensinio amžiaus moterų gyvena skurde.
Pandemijos laikotarpis ypač palietė moteris. Uždarius mokyklas, apribojus vaikų darželių darbą, dalis moterų buvo priverstos palikti savo darbus, kad galėtų prižiūrėti namie vaikus.
Moterų darbas nesibaigia ir uždarius darbovietės duris, jis tęsiasi ir namuose, kur jis ne visada yra pastebimas ir įvertinamas.
Šiandien Lietuvoje yra tikriausiai dešimtys skirtingų tiek valstybinių tiek visuomeninių organizacijų, kurios rūpinasi moterų teisėmis. Bet per savo buvimo profesinėse sąjungose 20 metų nesutikau nei vienos organizacijos ar partijos kuriai rūpėtų eilinės dirbančios moters teisės. Vis dar kovojama už moterų teises būti įmonių vadovėmis, būti renkamomis į valdžios organus, siekiama įvairių lygybių. Pakovojama su smurtu Čilėje ar ginama Lenkų moterų teisė į abortą, bet tk ne ta moteris, kuri 12 valandų per dieną stovi prie konvejerio. Deja, bet vienintelė organizacija, kuriai rūpite jūs, moterys, yra profesinės sąjungos. Ir aš visada žaviuosiu tomis moterimis, kurios nepabūgsta darbdavio grasinimų ir jungiasi į profesines sąjungas ginti savo teisių.
Su jūsų ir mūsų solidarumo diena !
Mylėkite ir būkite mylimos, tegul šiandien visos gėlės žydi Jums!
Pagarbiai,
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkas
Raimondas Tamošauskas