Naujasis darbo kodeksas (DK) šiek tiek liberalizavo darbo santykius, tačiau atnešė ir naujų pareigų darbdaviams. Viena iš jų – prievolė sudaryti darbo tarybą, kurios paskirtis įmonėje būtų aiški ir konkreti – pirmiausia ginti darbuotojų interesus, laiku, reguliariai arba prieš priimant svarbius sprendimus užtikrinti, kad darbuotojai būtų informuojami apie darbo santykiams reikšmingus darbdavio veiklos duomenis ir svarbius darbdavio sprendimus, kurie gali daryti neigiamą įtaką jų darbo sąlygoms ir darbo teisiniams santykiams apskritai. 

Tiesa, pagal DK nuostatas, darbdavys turi inicijuoti darbo tarybos rinkimus tada, kai vidutinis darbuotojų skaičius įmonėje yra daugiau kaip 20, (išskyrus atvejus, kai darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų). Atkreipiame dėmesį, kad jeigu įmonėje yra darbdavio lygiu veikianti profesinė sąjunga (kurios nariai sudaro mažiau nei 1/3 visų darbdavio darbuotojų ir kuri neįgijo darbo tarybos įgaliojimų), šios profesinės sąjungos nariai turi teisę kandidatuoti ir būti išrinkti į darbo tarybą bei tampa pilnateisiu DT nariu įmonėje ir gali atstovauti savo profesinės sąjungos narių interesus. Bet ar tikrai taip?

Teisės į informaciją ir teisės konsultavimą tikslas – laiku, reguliariai arba prieš priimant svarbius sprendimus užtikrinti, kad darbuotojai būtų informuojami apie darbo santykiams reikšmingus darbdavio veiklos duomenis ir svarbius darbdavio sprendimus, kurie gali daryti neigiamą įtaką jų darbo sąlygoms ir darbo teisiniams santykiams apskritai. Darbo kodekso 203 – 209 straipsniuose yra aprašyta, kaip darbdavys turi informuoti darbuotojų atstovus ir kaip darbo taryba bei profesinės sąjungos gali pareikšti savo nuomonę ir reikalauti konsultuotis,
 
Taip pat, Darbo kodekso 205 str. 3 dalis numato, kad darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga turi būti informuojama  darbo tarybos apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui.
 
Profesinė sąjunga  darbo taryboje turi  savo atstovą, jei narystė sudaro mažiau 33 proc., tačiau visi Darbo tarybos nariai verčiami pasirašyti konfidencialumo sutartis ir apie gautus dokumentus (darbo tvarkos taisyklių, darbo apmokėjimo ir kitus projektus) nedrįsta informuoti profesinę sąjungą, bijodami tokiose sutartyse numatytų sankcijų. Tiek Darbo taryba, tiek Darbdavys ignoruoja profesinės sąjungos prašymus.
 
DK 209 str. 1 d. numato galimybę darbuotojų atstovams imtis tam tikrų veiksmų prieš darbdavį, kuris neįgyvendina ar netinkamai įgyvendina informavimo ir konsultavimosi pareigą. Tokius veiksmus gali inicijuoti darbo taryba ir profesinė sąjunga. Šie subjektai turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją per 2 mėnesius nuo sužinojimo apie darbdavio padarytą pažeidimą dienos.(Dalinamės Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos parengta informacija: Kai darbdavys nevykdo informavimo ir konsultavimosi pareigų)
 
Tačiau kas nagrinės ginčą tarp profesinės sąjungos ir darbo tarybos? Nejaugi teisme tarpusavyje teks ginčytis vienos įmonės darbuotojų atstovams?
 
LMP inf.