Artėjant Rugsėjo 1-ajai iškyla daugybė klausimų dėl lengvatų numatytų įstatymuose suteikimo praktikos. Kadangi ši diena ir taip padovanoja nemažai jaudulio, dalinamės naudinga informacija, padėsiančia atsakyti, bent į esminius klausimus. Ženkime Mokslo ir žinių keliu be papildomo streso!

Pirmąją mokslo metų dieną tėvams, auginantiems vaiką iki 14 metų, priklauso ne mažiau kaip pusė darbo dienos apmokamo laiko. 

Šiemet rugsėjo 1-oji bus sekmadienį, todėl mokyklos sprendimu ugdymo proceso pradžią nukėlus į rugsėjo 2-ąją, pirmadienį, būtent šią dieną ir bus galima naudotis įstatymo suteikta lengvata. Šiuo atveju pusė darbo dienos reiškia 4 valandas, jei darbo krūvis yra 40 valandų per savaitę (net jei pamainos trukmė yra ilgesnė). Jei dirbama ne visą darbo laiką (pavyzdžiui, puse etato), apmokamas laisvas laikas proporcingai trumpinamas. Ši garantija taikoma tik tada, kai darbuotojas neturi teisės į papildomą poilsio dieną (mamadienį / tėvadienį). 

Jei darbuotojas turi teisę į mamadienį ar tėvadienį, šia lengvata, iš anksto suderinęs su darbdaviu, gali naudotis pirmąją mokslo metų dieną ir vaiką palydėti į mokslo metų pradžios šventę, o papildoma pusė laisvos nuo darbo dienos jau nebesuteikiama. 

Viena apmokama poilsio diena (8 val., jei dirbama 40 val. per savaitę, jei darbo krūvis mažesnis – proporcingai mažinamas ir poilsio laikas) per mėnesį priklauso tėvams, auginantiems du vaikus iki 12 metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Auginant daugiau vaikų, papildomų poilsio dienų taip pat gali būti atitinkamai daugiau. Pavyzdžiui, auginant 2 vaikus iki 12 metų ir vieną neįgalų iki 18 metų priklauso 2 papildomos poilsio dienos. Darbuotojo prašymu šis poilsio laikas gali būti suteiktas ne per vieną dieną, o trumpinant darbo laiką kelias dienas, pavyzdžiui, penktadieniais trumpinant darbo dieną po 2 val.

Jei darbuotojo darbo grafikas (pamaina) yra 12 val. arba 24 val., ar tai reiškia, kad jam suteikti 6 arba 12 val.? Kas yra „darbo diena“?

Darbuotojo darbo diena (pamaina) – tai darbo laiko norma, kiek darbuotojas dirba per dieną (pamainą). Ji priklauso nuo darbuotojui taikomo darbo laiko režimo (DK 113 str.) ir ją apibrėžia darbuotojo darbo sutartis, darbdavio lokaliniai aktai, pagal DK 44 str. 1 d. 10 p. darbdavio darbuotojui pateikiamas pranešimas apie darbo sąlygas. Pagal DK 138 str. 4 d. darbuotojams, kurie neturi teisės į mamadienį/tėvadienį pagal DK 138 str. 3 d., ir kurie augina vaiką iki 14 m., kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Šioje normoje sąvoka „pusė darbo dienos“ aiškinama priklausomai nuo to, kokios trukmės yra tam konkrečiam darbuotojui numatyta darbo dienos trukmė. Pvz., jei darbo diena yra 12 val., tai darbuotojui suteikiama pusė tos darbo dienos 12/2=6 val. DK nenumato jokių išimčių iš sąvokos „pusė darbo dienos“ ir reikalauja suteikti ne mažiau kaip pusę to darbuotojo darbo dienos laisvo laiko.

Jei toje pačioje įmonėje dirba abu tėvai, kaip tada? 

Nors darbdaviui tai ir kelia papildomų nepatogumų, garantija turi būti taikoma abiem tėvam. Mat darbuotojo ir darbdavio santykis kuriamas individualiai, ir garantijos darbuotojui taikomos nepriklausomai nuo to, ar jomis naudojasi kitas vaiko tėvas. Šios Darbo kodekso nuostatos taikomos visiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, nepriklausomai nuo to, ar dirbama privačiame, ar valstybiniame sektoriuje.

„Darbo kodekse darbdaviui yra nustatyta pareiga pareiga padėti darbuotojui derinti šeiminius ir darbinius įsipareigojimus. Darbo kodeksas nesukonkretina, kaip turėtų atrodyti toks šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas, tačiau šios nuostatos įgyvendinimui neabejotinai svarbu, kad darbuotojų prašymus, susijusius su galimybėmis derinti darbą ir šeimos poreikius, darbdaviai turėtų atidžiai svarstyti, o atmesti tik turint svarius argumentus“, – sako advokatų kontoros „Jurex“ vadovaujančioji partnerė, advokatė JurgitaJudickienė. Kita vertus, darbuotojas turi būti aktyvus ir iniciatyvus siekdamas naudotis įstatymo suteikiamomis lengvatomis ir garantijomis. Apskritai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti savo teisėmis. 

Pasak advokatės, neretai darbdaviai klausia, kokios sankcijos gresia nesuteikus mamadienio. Tokiu atveju darbuotojas privalėtų atvykti į darbą, tačiau Darbo ginčų komisijai pripažinus, kad darbuotojo teisės buvo pažeistos, darbdavys būtų įpareigotas kompensuoti tokį darbuotojo teisių nepagrįstą apribojimą suteikiant laisvą dieną ateityje, taip pat atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą pinigais. Poilsio laikas suteikiamas abiejų šalių suderintu laiku, taigi, draudimas piktnaudžiauti savo teisėmis taikomas ne tik darbdaviui (prašymai turi būti svarstomi ir neatmetami be pagrindo), tačiau ir darbuotojui: savo ketinimą naudotis poilsio laiku konkrečią dieną jis turėtų pranešti iš anksto, kad, tokį prašymą patenkinus, nebūtų sutrikdomas įmonės darbas.

Kai tėvai negyvena kartu

Kartais kyla klausimas, ar mamadienis / tėvadienis (ar pusė laisvos darbo dienos pirmąją mokslo metų dieną) priklauso abiem tėvams, kai pora yra išsiskyrusi ar vaiką augina nesusituokę. 

„Ištuokos faktas ar tai, kad vaikas gimė ir auga ne santuokoje, savaime nereiškia, kad tokį vaiką augina tik vienas iš tėvų (tas, su kuriuo gyvena vaikas). Šiuo atveju teisę į papildomą poilsio laiką lemia faktas, kad darbuotoją su jo vaiku sieja nuolatinio pobūdžio ryšys, o buvimas su vaiku nėra epizodiškas ar atsitiktinis. Konkrečiu atveju vertinant, ar darbuotojas vaiką faktiškai augina, tinka bet kokie darbuotojo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad darbuotojas, prašantis suteikti poilsio laiką, realiai ir aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime: bendrauja su juo, rūpinasi, dalyvauja jo auklėjime. Pavyzdžiui, pažymos iš ugdymo ar gydymo įstaigos, kito vaiko tėvo rašytiniai paaiškinimai ir pan.“, – teigia Jurgita Judickienė.

Parengta pagal „Verslo žinių’  Darbo teisės vadovą”