Dalykinių pietų metu vadovai taip pat aptarė švietimo ir kultūros sričių ateitį. Vos prieš kelias dienas Europos Komisija išdėstė savo viziją, kaip galime iki 2025 m. sukurti Europos švietimo erdvę.

Prieš būsimą Socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimą Komisijos Pirmininkas J.–C. Junckeris kalbėjo: „Europa pamažu užverčia ekonomikos krizės laikotarpio puslapį, tačiau ji dar neįveikė didžiausios kada nors buvusios socialinės krizės. Iššūkiai, su kuriais susiduriame, yra jaunimo nedarbas, nelygybė ir darbo rinkos pokyčiai. Geteborge turėsime išskirtinę galimybę ieškoti bendrų sprendimų. Tai turėtų būti labai svarbus įvykis – paskelbdami Europos socialinių teisių ramstį, rodome savo bendrą įsipareigojimą saugoti ir puoselėti teises į lygybę, sąžiningumą ir galimybes, kurios mums visiems yra svarbios ir kurios turi būti užtikrintos visiems piliečiams. Tai taip pat turi būti pirmas iš daugelio žingsnių šia kryptimi.“

Švedijos Ministras Pirmininkas Stefanas Löfvenas pridūrė: „Socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo tikslas yra iš tiesų pagerinti kasdienį žmonių gyvenimą. Kaip užtikrinsime žmonėms galimybes patekti į darbo rinką, kaip užtikrinsime sąžiningas darbo vietas ir tinkamas darbo sąlygas visose valstybėse narėse ir kaip padėsime žmonėms pereiti prie naujų ateities darbų. Socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimu aiškiai įsipareigojame savo piliečių interesams skirti svarbiausią vietą ES darbotvarkėje.“

Socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime daugiausia buvo diskutuojama apie tai, kaip kuo geriau pasinaudoti naujomis galimybėmis ir spręsti bendrus uždavinius, kylančius darbo rinkoms ir dabartiniams bei būsimiems gerovės modeliams. Diskusijomis, per kurias buvo atsižvelgiama į kiekvienos šalies perspektyvą ir patirtį, buvo prisidėta prie geresnės ateities europiečiams kūrimo. Šios diskusijos vyko trijuose lygiagrečiuose darbo posėdžiuose ir buvo aptartos šios temos: galimybės patekti į darbo rinką, sąžiningos įdarbinimo ir darbo sąlygos ir tarpudarbis – parama pereinamuoju laikotarpiu. Šie susitikimai buvo transliuojami internetu – visi Europos gyventojai turėjo galimybę sekti diskusijas.

Šis aukščiausiojo lygio susitikimas yra platesnio masto diskusijų apie Europos ateitį svarbus etapas, kurio pradžia yra Europos Komisijos baltoji knyga ir Komisijos Pirmininko J.–C. Junckerio Vieningesnės, stipresnės ir demokratiškesnės Sąjungos kūrimo planas. Tai bus išskirtinė galimybė pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams tinkamu laiku daryti pažangą ES ir jos valstybių narių socialinio aspekto klausimu.

Pagrindiniai faktai

Darbo aplinka sparčiai keičiasi – dėl globalizacijos, skaitmeninės revoliucijos, kintančio darbo pobūdžio ir demografinių pokyčių atsiranda naujų galimybių ir kyla naujų uždavinių. 70 mln. Europos gyventojų neturi pagrindinių raštingumo, skaičiavimo ir skaitmeninių įgūdžių, o 40 proc. darbdavių teigia negalintys rasti tinkamų gebėjimų turinčių darbuotojų, kad galėtų kurti naujoves ir augti. Šiuo metu žmonės keičia darbo vietą iki 10 kartų per visą savo karjerą ir vis daugiau žmonių dirba pagal nestandartines darbo sutartis. Nors Europos gyventojų skaičius ateityje augs, darbingo amžiaus žmonių skaičius mažės: pagal dabartines tendencijas iki 2060 m. darbingo amžiaus Europos gyventojų bus 38 mln. mažiau. Šiuo metu keturi dirbantys žmonės išlaiko vieną pensininką; 2060 m. šis santykis bus kitoks – vieną pensininką išlaikys du dirbantys žmonės.

Gilius randus mūsų visuomenėje paliko ekonomikos krizė: jos rezultatai, be kita ko, yra ilgalaikis nedarbas ir didelė viešojo bei privačiojo sektoriaus skola daugelyje Europos šalių. Visais lygmenimis ėmusis ryžtingų veiksmų, šiuo metu ES ekonomika ir vėl stabilesnė. Tačiau socialinė nelygybė tebėra didelė ir vis dar yra daug sunkumų, kuriuos reikia įveikti, kaip antai pagal standartines ir nestandartines darbo sutartis dirbančių darbuotojų socialinės apsaugos aprėpties skirtumai, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ir nevienodos neįgaliųjų ir kitų pažeidžiamų grupių asmenų galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis. Taip pat kyla klausimų, ar inovacijos, technologijų pokyčiai ir nauda bei našta, atsirandančios dėl atvirų rinkų ir visuomenių, pasiskirsčiusios tolygiai.

Diskusijos dėl Europos ateities ir būtinybė, kad ES ir jos valstybės narės geriau tenkintų piliečių lūkesčius ir pasiektų rezultatų visiems europiečiams, yra vienas svarbiausių ES darbotvarkės klausimų. Po 2016 m. rugsėjo 16 d. susitikimo Bratislavoje ir 2017 m. vasario 3 d. susitikimo Valetoje ES šalių vadovų 2017 m. kovo 25 d. Romoje vykusiame susitikime priimtoje deklaracijoje teigiama: „Norime, kad per ateinančius dešimt metų Sąjunga taptų saugi ir apsaugota, klestinti, konkurencinga, tvari ir socialiai atsakinga, siekianti ir gebanti atlikti svarbų vaidmenį pasaulyje ir formuoti globalizaciją. Norime Sąjungos, kurios piliečiai turėtų naujų kultūrinės bei socialinės raidos ir ekonomikos augimo galimybių.“

Europos Komisijos indėlis į šias diskusijas – 2017 m. kovo 1 d. paskelbta Baltoji knyga dėl Europos ateities ir specialus 2017 m. balandžio 26 d. diskusijoms skirtas dokumentas dėl socialinio Europos aspekto ir Europos socialinių teisių ramsčio pristatymas. Pastaraisiais metais šioje srityje pateikti keli pasiūlymai.

Šaltinis: Europos Komisija/ Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje