Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pažymi, kad laikas, kai darbuotojas pasyviai budi namuose, nepriskiriamas prie darbo laiko išskyrus tuos laiko tarpus, kai darbuotojas aktyviai dirba. Toks budėjimas per keturias savaites nepertraukiamai negali trukti ilgiau kaip savaitę, ir dėl tokio budėjimo turi būti sutarta darbo sutartyje.

Anot VDI, darbuotojui už tokį budėjimą reikia mokėti ne mažiau kaip 20% dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoką už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę.

Už aktyvaus darbo laiką budėjimo metu reikia mokėti kaip už darbo laiką. Jeigu darbuotojas nepertraukiamai dirbo ne mažiau kaip 11 val. iš eilės, jo skirti budėjimui namuose negalima.

Maksimalus nepertraukiamas pasyvaus budėjimo namie laikas per keturių savaičių laikotarpį yra savaitė, t. y. ne daugiau kaip septynios dienos po 24 valandas (iš viso 168 val.).

Anot VDI, esant poreikiui darbdavys gali budėjimą organizuoti ne tik dienomis (paromis), o ir valandomis – tokiu atveju, darbdavys turi užtikrinti, kad per keturių savaičių laikotarpį darbuotojo nepertraukiamas budėjimas ne darbovietėje netruktų ilgiau kaip 168 val.

Darbuotojui turi būti mokama ne mažesnė kaip 20% dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už visą budėjimo savaitę (t. y. 168 val.), o tuo atveju, jeigu pasyvus budėjimas namie trunka mažiau nei savaitę (pvz., 50 val.), darbuotojui turi būti apmokama proporcingai budėtam laikui.

Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Vyriausybės nutarimu Nr. 496 patvirtintu „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu“.

Vadovaujantis aprašu, gali būti apskaičiuojamas darbuotojo vidutinis dieninis darbo užmokestis (laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas), vidutinis valandinis darbo užmokestis ( laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius), taip pat gali būti apskaičiuojamas ir mėnesinis vidutinis darbo užmokestis (darbuotojo vidutinis dieninis darbo užmokestis dauginamas iš vidutinio darbo dienų per mėnesį skaičiaus).

DK nenurodo

Anot VDI, darbo įstatymai nenumato konkretaus 20% vidutinio darbo užmokesčio priemokos apskaičiavimo būdo, todėl priimtinesnį apskaičiavimo būdą darbdavys turėtų aptarti darbo apmokėjimo sistemoje, kuri turi būti patvirtinta kiekvienoje darbovietėje.

Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybės ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomos apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.

Plačiau apie naująjį DK skaitykite Darbo teisės vadove.

VZ inf.