Šiandien LR Seimas tęsė naujojo Darbo kodekso projekto (projektas Nr. XIIP-3234(2) ES) svarstymą, kurio metu svarstytos parlamentarų pataisos dėl darbo laiko ir viršvalandžių, poilsio laiko bei darbo užmokesčio.

Darbo laikas ir viršvalandžiai

Kodekso pataisomis siekiama įtvirtinti darbo laiko normos sąvoką, t. y. laiko trukmę, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį. Darbuotojo darbo laiko norma būtų 40 valandų per savaitę (nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiką arba šalys yra susitarusios dėl ne viso darbo laiko).

Projektas numato dar vieną naujovę – darbo laiko režimo sampratą, t. y. darbo laiko normos pasiskirstymą per darbo dieną ar pamainą, savaitę, mėnesį ar per kitą apskaitinį laikotarpį, kuris visais atvejais negalėtų būti ilgesnis negu 3 paeiliui einantys mėnesiai. Įprastai darbo laiko režimą darbuotojams nustatytų darbdavys, kuris tvirtintų nekintančią darbo dienos (pamainos) trukmę, suminę darbo laiko apskaitą, lankstų darbo grafiką ar individualų darbo laiko režimą ir kt.

Projektas įtvirtintų vidutinio darbo laiko sampratą, kuris, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo laiko, negalėtų būti ilgesnis negu 48 valandos. Darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negalėtų būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį.

Per 7 paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negalėtų būti dirbama ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais negalėtų būti pažeista maksimali vidutinė 48 valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį vieno mėnesio laikotarpį.

Maksimali viršvalandžių trukmė per metus padidėtų 60 val. – iki 180 valandų, o kolektyvinėje sutartyje galėtų būti susitarta dėl ilgesnės trukmės.

Svarstymo metu Seimas taip pat pritarė parlamentarų Kęstučio Daukšio, Gintaro Steponavičiaus ir Irenos Šiaulienės siūlymui, kad darbdavys negalėtų atleisti nėščios darbuotojos, dirbančios pagal terminuotą darbo sutartį, išskyrus numatytais atvejais. Kaip pažymima projekte, darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai galėtų būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigtųsi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui.

Poilsio laikas

Svarstomomis kodekso nuostatomis siūloma atostogų trukmę skaičiuoti ne kalendorinėmis dienomis, kaip yra dabar, bet darbo dienomis. Pagal projektą darbuotojams būtų suteikiamos ne mažesnės kaip 20 darbo dienų (jei dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažesnės kaip 24 darbo dienų (jei dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Ilgesnė atostogų trukmė galėtų būti numatytos kolektyvinėse sutartyse.

Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, asmenims iki 18 metų, neįgaliesiems būtų suteikiamos iki 41 darbo dienos (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba iki 50 darbo dienų (jeigu dirbama 6 dienas per savaitę), arba iki 8 savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos. Darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą nustatytų ir konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai nustatytų Vyriausybė.

Projekte numatoma, kad darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje, už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį būtų suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos. Papildomų kasmetinių atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką taip pat nustatytų Vyriausybė.

Pagal svarstomą projektą kodekse liktų nuostatos dėl „mamadienių“ ir „tėvadienių“ suteikimo. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, ir toliau būtų suteikiama 1 papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų, – 2 dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

Naujajame Darbo kodekse numatoma reglamentuoti kasmetines, tikslines (nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaikui prižiūrėti, mokymosi, kūrybines, nemokamas), pailgintas ir papildomas atostogas ir jų suteikimo tvarką.

Darbo užmokestis

Kodekso pataisomis numatoma detalizuoti, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; priedai už įgytą kvalifikaciją; priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.

Darbo apmokėjimo sistema darbovietėje ar darbdavio įmonėje, įstaigoje organizacijoje būtų nustatoma kolektyvine sutartimi. Jei jos nebūtų, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius viršytų dvidešimt, ją privalėtų patvirtinti darbdavys ir tai padaryti prieinama susipažinti visiems darbuotojams.

Kaip numatoma projekte, darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negalėtų būti mažesnis, negu nustatytas minimalusis darbo užmokestis. Minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtintų Vyriausybė, gavusi Trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas. Trišalė taryba savo išvadą Vyriausybei turėtų pateikti kiekvienais metais iki birželio 15 dienos arba iki kitos Vyriausybės prašomos datos.

Seimas apsvarstė parlamentarų pasiūlymus iki 138 straipsnio (iš viso projekte yra 256 straipsniai). Tolesnis Darbo kodekso projekto svarstymas Seimo posėdyje numatytas balandžio 21 d., ketvirtadienį.

Naujasis Darbo kodekso projektas su lydimaisiais teisės aktų pakeitimais yra vienas iš septynių naujojo socialinio modelio sukūrimo paketų, kuriuo numatoma tobulinti darbo santykių reglamentavimą.

LRS inf.