Šiandien, gruodžio 18 dieną, vykusiame Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje toliau buvo svarstomas Darbo kodekso (DK) projektas.

Svarbiausi posėdžio metu priimti nutarimai:

  • Pritarta, jog darbuotojo atskiru prašymu suteikiant kasmetines atostogas atostoginiai pinigai mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka;
  • Į kodekso projektą įtrauktas papildomas straipsnis „ Tikslinės atostogos“ bei pritarta Trišalės tarybos siūlymui šį straipsnį papildyti punktu: „Įstatymų numatyta tvarka darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos dirbti išsaugant jam darbo vietą, jei tai būtina visuomeninėms valstybėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti“.
  • Vienbalsiai pritarta siūlymui darbo kodekso projekte palikti dabar galiojančią tvarką dėl „mamadienių“ ir „tėvadienių“. Darbuotojams, kurie augina du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma  poilsio diena per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę. Neįgalius vaikus iki 18 metų auginantiems tėvams suteikiama tokia pat lengvata kaip ir turintiems du vaikus. Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, suteikiamos dvi poilsio dienos per mėnesį arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę. Darbdavys „mamadienių“ ir „tėvadienių“ metu privalo mokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį (projekto rengėjai siūlė mokėti tik pusę jam nustatyto darbo užmokesčio);
  • Deja, siūloma pabloginti sąlygas darbuotojams vieniems auginantiems vaiką iki 14 m. arba neįgalų vaiką iki 18 metų, sutrumpinant jų atostogas septyniomis kalendorinėmis dienomis (Nuo 35 iki 28 k. d.);
  • Nuspręsta, jog darbuotojams įmonėje dirbantiems daugiau nei vienerius metus, už mokymosi atostogas, trunkančias iki penkių darbo dienų per metus, būtų paliekamas jo pilnas darbo užmokestis, o už mokymosi atostogas per metus trunkančias iki 20 darbo dienų, butų paliekama pusė darbuotojo darbo užmokesčio;
  • Nutarta, jog papildomas atostogas darbuotojams, turintiems dešimties metų darbo stažą reguliuotų ne Vyriausybės nutarimas kaip yra dabar, bet kolektyvinės sutartys. Tačiau, vertinant lietuviško verslo kultūrą, kyla grėsmė, jog dėl tokių atostogų gali nepavykti susitarti. Galima daryti išvadą, jog tokiu atveju atostogų trukmė dar labiau sumažės (pereinama prie darbo dienų vietoj kalendorinių, prieš krizę buvo atšauktos atostogų dienos, kurios sutapdavo su šventinėmis dienomis);
  • Kodekso projektas papildytas punktu, jog darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio pailgintos atostogos, kurios prijungiamos prie kasmetinių atostogų arba suteikiamos atskirai;
  • Papildomos atostogos siūloma suteikti ir už darbą, jei yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti bei už ypatingą darbų pobūdį. Šią tvarką ir suteikimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

LMP inf.