Spalio 6 d. įvykusiame Lietuvos trišalės tarybos posėdyje netikėtai užvirė aistros dėl Lietuvos Respublikos trišalės tarybos sekretoriato reorganizavimo. Sekretoriato funkcijos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) perduotos vykdyti 2014 m. lapkričio 1 d. Darbo departamento Socialinės partnerystės skyriaus vedėjas Arvydas Ramelis, pristatydamas šio perdavimo įgyvendinimo stebėsenos išvadas, pažymėjo, jog perorganizavimas davė tik teigiamų rezultatų.Tuo tarpu tiek profesinių sąjungų, tiek darbdavių atstovų nuomone, Lietuvos Respublikos trišalės tarybos sekretoriatas tapo SADM padaliniu ir visiškai neteko savarankiškumo. Vyriausybės atstovai nepatenkintiems socialiniams partneriams pasiūlė „susimesti“ ir įsteigti nepriklausomą sekretoriatą.

Socialinės partnerystės skyriaus vedėjo teigimu, perorganizavus sekretoriatą jo išlaikymo išlaidos sumažėjo 37 tūkst. eurų, be to, darbuotojams nebetenka daryti jų funkcijoms atlikti nebūdingų veiklų. Pavyzdžiui, vien posėdžiams surengti per dešimt šių metų mėnesių išleista bene devynis kartus mažiau nei per vienuolika praeitų metų mėnesių. Šis skaičius sudomino ir posėdyje dalyvavusį Seimo narį Mečislovą Zaščiurinską, o Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas pasiūlė neapgaudinėti vieniems kitų, nes išlaidos Trišalės tarybos posėdžiams organizuoti tiesiog perkeltos į SADM biudžetą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Jonas Guzavičius visą šį procesą pavadino „absurdu“, nes sekretoriatas tapo SADM padaliniu net nepritarus socialiniams partneriams.

LPSK atstovė Trišalėje taryboje Gražina Gruzdienė, antrindama J. Guzavičiui, pabrėžė, kad dabar darbą stabdo tai, jog nuolat „turime laukti palaiminamų“. Jos teigimu, sekretoriato darbuotojai turėtų turėti daugiau savarankiškumo, o ne laukti, ką pasakys Darbo departamento vadovė ar viceministras. „Anksčiau būdavo – sutariam socialiniai partneriai dėl darbotvarkės ir būna padaryta, o dabar vis žiūrima į ministerijos vadovybę“, – replikavo G. Gruzdienė. Ji taip pat pastebėjo, jog ir lyginamasis Darbo kodekso variantas sudarytas taip, kai „norisi ministerijai“, o ne taip, kaip buvo užfiksuota posėdžių protokoluose.

Darbdavių atstovas J. Guzavičius taip pat pastebėjo, jog anksčiau posėdyje priėmus kokį nors sprendimą jis buvo taip ir užprotokoluojamas, o dabar, jo nuomone, protokolus kažkas dar „peržiūri“.

Trišalės tarybos pirmininkas socialinės apsaugos ir darbo viceministras Gintaras Klimavičius, ne sykį bandęs nutraukti diskusiją, pabrėžė, jog šiemet buvo daug posėdžių dėl Darbo kodekso projekto, krūvis sekretoriatui buvęs didelis. Be to, socialiniai partneriai esą galį turėti ir kitą poziciją, o Vyriausybei yra svarbu „lėšų ir valdymo taupymas“.

Kitas darbdavių atstovas Sigitas Gailūnas pritarė minčiai, jog „atskiras ir nepriklausomas“ sekretoriatas būtų gerai, bet reikią „žiūrėti ir į resursus“. Nepaisant to, ministerija neturėtų vadovauti sekretoriatui, nes Trišalėje taryboje „turi būti įsiklausymas į visų trijų pusių pozicijas“.

Į diskusiją įsijungęs Premjero patarėjas Audrius Misevičius pasiūlė, kad jeigu iš principo „taip yra negerai“, socialiniai partneriai gali patys „susimesti“ ir steigti sekretoriatą. Profsąjungų atstovų replika, jog mokesčių mokėtojai, kuriais yra ir darbuotojai, ir darbdaviai, jau ir taip „susimeta“ šitam reikalui, įspūdžio posėdžio pirmininkui nepadarė. Viceministras nutraukė diskusiją motyvuodamas tuo, jog darbotvarkėje buvo numatyta aptarti sekretoriato veiklą po reorganizavimo, o partnerių „pasiūlymai“ esą bus užfiksuoti.

Toliau Trišalei tarybai pristatytos SADM užsakymu mokslininkų parengto projekto „Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinis-administracinis modelis“ dalys, apimančios valstybinį socialinį draudimą ir užimtumą.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius informavo, jog „Sodros“ taryboje socialiniai partneriai pritarė esminiams valstybinio socialinio draudimo sistemos pakeitimams, tik dėl keturių dalykų esą buvo užfiksuotos skirtingos nuomonės. Profsąjungų atstovai pareikalavo, kad Trišalei tarybai būtų ne tik pristatyti „Sodros“ tarybos svarstymų rezultatai, o būtų deramasi dėl konkrečių partnerių pasiūlymų.

 

Kitas Lietuvos trišalės tarybos posėdis numatytas spalio 27 d.

 

 

 

 

Parengė: Profsąjungų naujienos