2013 m. birželio 14 d.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija įteikė pastabas LR socialinių reikalų ir darbo ministerijai dėl Užimtumo rėmimo įstatymo projekto.
Projekto 6 straipsnyje papildomas Įstatymo 26 straipsnis nauja 2 dalimi: Siūloma iš darbo biržos nukreipti asmenis iki 29 metų dirbti pagal dvišales sutartis. Šios teisės normos tikslas – bedarbiui įgyti įgūdžių. Siūloma pagal tokias sutartis dirbantiems darbuotojams 3 mėnesius nemokėti darbo užmokesčio, nedrausti nei sveikatos draudimu, nei draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, nekaupti pensijai, panaikinti bedarbio statusą. Maksimalus dvišalės sutarties terminas – 3 mėnesiai.
Šiam siūlymui Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija prieštarauja dėl šių priežasčių:
– Projekte įvedamas teisinis neapibrėžtumas, sudaromos sąlygos neapibrėžtoms, neaiškaus pobūdžio dvišalėms sutartims. Užimtumo rėmimo įstatymas reglamentuoja bedarbių įdarbinimo priemones ir įdarbinimo skatinimą, taigi šis teisės aktas reglamentuoja darbo santykius tarp darbdavių ir darbuotojų. Atitinkamai esant darbo santykiams mokamas darbo užmokestis, darbuotojas paklūsta darbdavio nustatytai tvarkai. Tuo metu naujoji dvišalė sutartis nebūtų darbo santykių objektas, nors darbuotojas atliktų darbdavio pavestas funkcijas, dirbtų darbdavio naudai. Siūlomas reglamentavimas iškreipia požiūrį į darbo rinką ir diskredituoja darbo biržos siūlomas įdarbinimo priemones.
– Kadangi darbuotojas negaus pajamų nei iš darbo biržos, nei iš darbdavio, tikėtina, kad siūlomas reglamentavimas paskatins darbdavius mokėti atlyginimus vokeliuose. Darbuotojui juk reikia nuvykti į darbą kasdien ir pavalgyti, o darbdaviui mokėti algos – neprivalu. Todėl teigtina, kad darbdaviai atsilygins darbuotojui už jo paslaugas vokeliu, nesibaimindami valstybės institucijų patikrinimų nei dėl darbo laiko, nei dėl mokesčių slėpimo. Nes tokie įpareigojimai darbdaviui tiesiog nebus taikomi.
– Projekte nurodoma, kad darbuotojas įgis įgūdžių, nors nėra siunčiamas iš mokymo įstaigos, suteikusios jam atitinkamą išsilavinimą. Projekte nėra reglamentuota, kokių įgūdžių gali tikėtis darbuotojas. Darbdavys net neprivalo darbuotojo įdarbinti po šio nemokamo išbandymo.
Tad koks šios užimtumo rėmimo priemonės tikslas?
Abejotina, ar darbuotojas, įgijęs, pavyzdžiui, kepėjo įgūdžių, vėliau juos galės pritaikyti statybose ar kitoje nesusijusioje srityje, nes pirmu atveju, darbas jam negarantuojamas. Tad ko verti bedarbio įgyti įgūdžiai?
Negana to, Projekte neminimi jokie saugikliai bedarbiams dėl darbdavių išnaudojimo: kiek kartų galima sudaryti dvišales sutartis? Ar galima kelis kartus dirbti pas tą patį darbdavį? Teigtina, kad galima, nes Projekte nenurodyta kitaip. Būtų gana sunku išvengti piktnaudžiavimo nemokamu darbu ir jaunų asmenų išnaudojimu: tokie santykiai gali tapti ir nuolatiniu įgūdžių įgijimu (ypač atliekant nekvalifikuotus darbus) pagal dvišalę sutartį, nuolat keičiant jos sudarymo datą.
Įteisinus tokią užimtumo rėmimo priemonę, skatintumėme šešėlinę ekonomiką, o darbo santykiams įteisintume darbo užmokestį vokeliuose, pastūmėtume jaunus žmones iki 29 metų dirbti nesaugiai ir be jokių socialinių garantijų. Neatmeskime to, kad siūlomai naujai darbo santykių formai ryžtųsi net ir tie darbdaviai, kuriems jaunimas šiuo metu dirba pagal darbo sutartis.
Abejotina, ar toks siūlymas suderinamas su socialine Europos Sąjungos politika ir pateisinamas Lietuvos darbo rinkoje.
Jei šios teisės normos tikslas – efektyviai mažinti nedarbą, siūlome efektyvesnį ir kokybiškesnį sprendimą – svarstyti galimybę įdarbinus jaunus asmenis iki 29 metų, pirmuosius 3 mėnesius darbdavius atleisti nuo Sodros įmokų mokėjimo.
Tokiu atveju, įdarbinti asmenys išlaikytų darbuotojo statusą, jiems būtų taikomas Darbo kodeksas, už juos būtų mokamos sveikatos draudimo įmokos, į biudžetą įplauktų gyventojų pajamų mokestis. Valstybė abiem atvejais negautų pajamų į Sodros biudžetą, todėl šis siūlymas turėtų būti priimtina svarstyti alternatyva.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pastaboms pritarta valdybos posėdžio metu.
LPSK informacija