litai.jpg
2013 m. birželio 4 d.

litai.jpg

Nuo šių metų pradžios pagal LPĮ 13 str. 1 dalį labdaros ir paramos teikimą, gavimą ir naudojimą visiškai pradėjus kontroliuoti Valstybinei mokesčių inspekcijai, pasipylė nustatyti sukčiavimo atvejai teikiant paramą ir ją neteisėtai panaudojant. VMI primena, kad atlikus faktinių aplinkybių vertinimą ir nustačius, kad paramos gavėjai, paramą panaudojo ne įstatuose nurodytai naudingai veiklai, mokesčių administratoriaus apmokestinami 15 proc. pelno mokesčio tarifu, o nustačius grubius paramos panaudojimo ne pagal paskirtį pažeidimus – sprendžiamas klausimas dėl paramos gavėjo statuso panaikinimo.

VMI pastebi, kad viena didžiausių neteisėto paramos panaudojimo rizikų yra fiktyvūs sandoriai, t. y. tuomet, kai paramos teikėjai ir paramos gavėjai yra tarpusavyje susiję verslo ryšiais arba paramos panaudojimo įsipareigojimais per kontroliuojančius asmenis, t. y. valdančius ne mažiau kaip 10 proc. vieneto akcijų arba kitų teisių į pelno dalį, darbuotojus ir panašiais atvejais.

PMĮ 28 straipsnyje numatytos pelno mokesčio lengvatos mokesčių mokėtojams taikomos tuo atveju, jeigu parama teikiama ir panaudojama LR labdaros ir paramos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 61–1818; toliau – LPĮ) nustatyta tvarka.

VMI primena, jog pagal LPĮ 10 straipsnį, pelno nesiekiantys asmenys gautą paramą turi naudoti tik savo įstatuose ar nuostatuose numatytiems LR labdaros ir paramos įstatyme (LPĮ) nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams. Taip pat ir skirti labdarai, jeigu jie turi teisę ją teikti. Labdara gali būti suteikiama tik LPĮ 6 straipsnyje išvardytiems labdaros gavėjams: neįgaliesiems, ligoniams, našlaičiams ir kitiems socialiai pažeidžiamiems asmenims.

PMĮ nuostatos nenumato pelno mokesčio lengvatų apribojimų paramos teikėjams, kai paramos gavėjas gautą paramą panaudoja ne LPĮ nustatyta tvarka, todėl kai paramos gavėjas gautą paramą panaudoja ne pagal LPĮ nustatytą paskirtį, paramos teikėjas turi teisę suteiktą paramą priskirti ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ 28 str. 2 dalį.

Tačiau, jeigu atliekant kontrolės veiksmus nustatoma, kad parama buvo suteikta ne LPĮ nustatytiems tikslams, o tik siekiant paramos teikėjo mokestinės ar privataus asmens (grupės asmenų) naudos, t. y. paramos teikimu naudojamasi kaip priedanga mokesčiams mažinti, mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokesčius, vadovaudamasis turinio viršenybės prieš formą principu pagal Mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63–2243) 69 straipsnį. Tokiais atvejais, atlikus faktinių aplinkybių vertinimą, paramos teikėjams gali būti netaikomos PMĮ 28 straipsnio nuostatos, nesąžiningas mokesčių mokėtojas įpareigojamas apskaičiuoti ir sumokėti pelno mokestį, taip pat gali būti taikomos sankcijos (delspinigiai, baudos), o paramos gavėjų gauta parama pripažįstama panaudota ne pagal LPĮ nustatytą paskirtį ir sprendžiamas klausimas dėl paramos gavėjo statuso panaikinimo.

Kontroliuojant rizikingus mokesčių mokėtojus nustatyta įvairių pažeidimų atvejų. Pvz., paramos teikėjas, įsteigęs viešąją įstaigą (pelno nesiekiantį juridinį asmenį) ir paskyręs milijoninę paramą, vėliau iš pastarosios per susijusias įmones sulaukia beprocenčių paskolų.

Sudaromi ir kitokie fiktyvūs sandoriai: atsiskaitoma už realiai nesuteiktas patalpų nuomos, kitas paslaugas. Rizika ypatingai didelė, kai atsiskaitoma grynaisiais pinigais.

Plačiau www.mzinios.lt.