2012 m. spalio 15 d.
Visur vyksta diskusijos apie skolų krizę ir kaip ją įveikti. Taip ir turėtų būti. Bet taip pat yra ir socialinė skola kuri taip pat yra svarbi kaip ir finansinė skola siekiant išgelbėti Europą.

Programų pritaikymas šalyse vyko sudėtingai, o ypač kai kuriose šalyse buvo siekiama atitikti kriterijus, koncentruojantis į finansinius mažinimus, kas paveikė pažeidžiamiausius, suma=ino socialinę apsaugą ir susilpnino darbo santykius. Tai sistematinė praktika siekiant suardyti socialinį modelį, kuris padarė Europą pažangios demokratijos ir sumažintos socialinės nelygybės vieta. Dabar Europos pietuose įsigalėjo socialinė krizė ir stiprėja nelygybė visoje teritorijoje. Ekonominės programos sukuria nepriimtinas laisvos rinkos zonas Europoje, konkuruojančias su tomis teritorijomis, kurios vis dar laikosi geriau ir kenkiančias joms. Tai kas dabar buvo padaryta dėl Graikijos, Portugalijos, Airijos ir Ispanijos darbuotojų, anksčiau ar vėliau grįš bumerangu ir paveiks darbuotojus šiaurėje.

 

Jaunų žmonių padėtis ypatingai sunki. Nedarbo lygis yra netoli arba net siekia 50% keliose pietų šalyse, kai tuo tarpu darbo salygos blogėja visoje Europoje.

 

Griežtas taupymas veda ne tik link socialinio išsigelbėjimo. Griežtas taupymas taip pat įspūdingai žlunga: jis neišsprendžia perdėtų skolų naštos, nei atstato pasitikėjimą rinka. Vietoje to griežtas taupymas toliau silpnina viešuosius finansus. Net jei Graikija ir Ispanija turėtų nulinį deficitą, skolos santykis vis tiek sprogtų dėl BVP žlugimo ir ekonominės veiklos apsunkintos didelės palūkanų normos, nustatytos siekiant atitikti finansų rinkos lūkesčius.

Kas gauna naudos?

„Kazino kapitalizmas“ yra pagrindas problemų su kuriomis mes susiduriame šiandien. Ši sistema žlugo. Bet kapitalas nejaučia iššūkių ir jo veikimas vis dar apsaugotas. Bankai manipuliuoja palūkanų normomis jaukiuose biuruose, o vyriausybės ir toliau verčia žmones mokėti už jų nesėkmes.

Europos Sąjungos institucijos, Taryba, Europos Centrinis Bankas ir Tarptautinis Valiutos Fondas turi orientuotis į mokesčių teisingumą, pabaigti mokesčių konkurenciją ir mokesčių vengimą bei galiausiai įgyvendinti finansinių sandorių mokestį. Vietoje to, jie ragina vykdyti struktūrines reformas, mažinti minimalų darbo užmokestį, sumažinti pensijas, sumažinti bedarbio pašalpas. Tai neteisinga ir neveiksminga. Mums reikia investicijų ir tinkamo darbo užmokesčio skatinančių stabilų augimą.

 

Europos Profesinių Sąjungų Konfederacija (ETUC)  panaudos savo galią ir įtaką siekdama pakeisti šį kelią. Pastovus kelias anapus krizės lemia rekonstrukciją ir stiprinimą mechanizmų bei politikos, kurie mažina įvairių formų socialinę nelygybę, mažina perviršinio turto koncentracijos tendenciją.

 

ETUC remia Europos Sąjungą, kuri skatina tinkamas darbo vietas, tinkamą darbo užmokestį, socialinę pažangą ir socialinį teisingumą. Mes nepritariame mūsų socialinio modelio žlugdymui, kuris naudojamas kaip standartas įkvėpiantis darbuotojus visame pasaulyje.

 

ETUC turi socialinį projektą Europai. Šiuo metu vyksta diskusijos apie naują konvenciją, ar net naują sutartį, todėl atsakingi už tai privalo gerai žinoti, kad mes rimtai nusiteikę ir reikalaujame, jog  socialinės teisės turėtų pirmenybę prieš ekonomines laisves.
 

Bernadette Ségol, ETUC generalinė sekretorė

Ignacio Fernández Toxo, ETUC Prezidentas


www.ldf.lt