2012 m. rugsėjo 17 d.
Nedarbo šmėkla klaidžioja po Europą. Šiandien Europos Sąjungoje nedarbo lygis viršija 11 proc., Lietuvoje – 13 proc. (t. y. per 200 tūkst. bedarbių). Tačiau ES ir dabartinės Lietuvos Vyriausybės požiūris į problemą kardinaliai skiriasi.

Visame senajame žemyne skambinama pavojaus varpais dėl tokio aukšto lygio bedarbystės, ypač jaunimo. Europos Komisija specialiai tam rugsėjį surengė konferenciją „Darbas – Europai“, kurioje dalyvavo ES ir jos valstybių narių lyderiai. Joje kalbėta apie tai, kad nedarbas yra blogiau nei fiskalinis nestabilumas, nes jis gniuždo žmones, ir kad reikia vadovautis principu – padėti silpnesniajam: bedarbiui, neįgaliajam, mažiau uždirbančiajam, pradedančiajam verslą.

Lietuvos Vyriausybės požiūris priešingas – elgiamasi taip, lyg ši problema apskritai neegzistuotų. Vyriausybės šio rudens Seimo sesijos darbų programoje apie darbo vietų kūrimą ir užimtumo didinimą – nė žodžio. Sklando ganai, kad jos parengtame kitų metų biudžeto projekte lėšų tam numatyta – nulis.

Taigi, ši Vyriausybė galutinai nuleido rankas kovoje su nedarbu. Pagal nutylėjimo principą – jokių tikslų kovoti su nedarbu – elgiamasi nuo tada, kai, konservatoriams ir liberalams atėjus į valdžią, jie išsikėlė tikslą kovoti su nedarbu, bet nedarbas pasiekė daugiau nei 300 tūkst.

Tarp dešimties Vyriausybės rudens darbų programos prioritetų – tik apie darbo santykių liberalizavimą, neva jis padėtų spręsti nedarbo problemą ir sukurtų naujų darbo vietų. Šiandien Vyriausybė siūlo iš esmės tą patį Darbo kodekso pataisų projektą, kuris buvo svarstytas per Seimo pavasario sesiją ir kurio penkios nuostatos dėl darbo santykių liberalizavimo buvo priimtos. Tai rodo, kaip neefektyviai ir atsainiai dirba ši Vyriausybė, juo labiau, kad Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete birželį sutarta be Trišalės Tarybos pritarimo šių klausimų nesvarstyti.

Kaip tokios darbo santykių liberalizavimo priemonės kaip paprastesnis atleidimas iš darbo, mažesnė išeitinė išmoka ar trumpesnis įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminas sukurs naujų darbo vietų? Darbo laiko ilginimas, priešingai, tik gali sumažinti jų skaičių.

Taip dabartinė Vyriausybė manipuliuoja taip vadinamomis „lankstaus saugumo“ (angl. – „flexsecurity“) priemonėmis. Tuo tarpu Europos lyderiai, tiek Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barosas (Jose Manuel Barroso), tiek Europos Parlamento Socialistų frakcijos pirmininkas Martinas Šulcas pabrėžia, kad, jei siekiama darbo santykių lankstumo, reikia tuo pačiu metu siekti jų saugumo.

Taigi, Europoje kuriamos priemonės, kaip steigti naujas darbo vietas; svarstoma minimalų mėnesio atlyginimą įtvirtinti europiniu lygiu, kad nebūtų eksploatuojami žmonės, ypač jauni. O Lietuvoje – konservatorių ir liberalų be paliovos kuriamos priemonės, kaip dar labiau liberalizuoti darbo santykius, o Vyriausybės projektai dėl Darbo kodekso pataisų, patenkantys į Seimą – labai nekokybiški.

Šiandien Lietuvoje darbas yra vos sumažėjęs ne dėl šios Vyriausybės sprendimų, o dėl emigracijos ir šiek tiek atslūgusios ekonominės krizės. Vyriausybė vietoj to, kad gelbėtų bedarbius, gelbėja bankus.

Atskira problema – jaunimo nedarbas, kurią Lietuvos Premjeras yra linkęs nuleisti juokais. Europos Sąjungoje suvokiama, kad, jei šiandien nebus sprendžiamos jaunimo nedarbo problemos, ateity Europa turės rimtų problemų – jau dabar daug jaunų žmonių išvyksta iš Europos. Todėl išsikeltas tikslas – kiekvienas jaunas žmogus per 4 mėnesius po studijų baigimo turi gauti darbą. Lietuvoje irgi privalu suvokti, kad, jei jauno žmogaus savarankiško gyvenimo pradžią lydi nedarbas, tai meta šešėlį visam likusiam gyvenimui.

Manuelis Barosas nuolatos kalba apie socialinę Europą ir gerovės valstybės kūrimą ir stiprinimą. Lietuvoje, kur vyrauja didžiausia socialinė atskirtis Europoje, Premjeras daugiausia kalba apie darbo santykių liberalizavimą.

Todėl šiai, nueinančiai Vyriausybei, kol dar nėra per vėlu, siūlau pasižvalgyti, kokiomis priemonėmis šiandien Europos Sąjunga kovoja su nedarbu ir jas įgyvendinti Lietuvoje.

www.lrs.lt