2012 m. rugpjūčio 16 d.
Kaip jau žinome, nuo šio mėnesio pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) padidinta 50 Lt, iki 850 Lt. Ačiū Vyriausybei ir valstybės piniginės sargei fi nansų ministrei Ingridai Šimonytei. Iki šiol į rankas gaudavome 687 Lt, o dabar gausime 37 Lt daugiau. Laimingieji galės papildomai nusipirkti 7,4 litro benzino, o neturintieji automobilio – kilogramą sūrio.

Gerai, kad fi nansų ministrė, priešingai nei premjeras, lankydamasi Vakarų šalyse, daug nekalba apie ekonominę politiką Lietuvoje, nes kai kurie jos samprotavimai ten sukeltų nuostabą. O mes jau nesistebime, nes, daug metų dirbdama Finansų ministerijoje, ji tarsi prarado realaus gyvenimo nuovoką. Kyla rimtas įtarimas, kad per skaičius ministrė nemato žmonių. Tai trūkumas, būdingas kabinetuose užsisėdėjusiems tarnautojams. Štai ministrė pareiškė, kad kalbant apie minimalios algos didinimą reikėtų neužmiršti pasekmių, „kurios galėtų būti, jei minimali alga, kuri suprantama kaip alga už mažiausiai kvalifi kuotą darbą, būtų labai stipriai padidinta. Veikiausiai tai labiausiai pakenktų patiems žmonėms, turintiems žemiausią kvalifi kaciją, nes verslo įmonės pirmiausia juos atleistų iš darbo“.

Regis, ministrė tik apsimeta nežinanti, jog Lietuvoje minimali alga mokama ne tik už nekvalifi kuotą darbą. O gal ji mano, kad daugiau kaip 200 tūkst. šalies piliečių, t. y. penktadalis visų dirbančiųjų, dirba nekvalifi kuotą darbą? Įdomu, kad tarp jų yra ir apie 38 tūkst. dirbančiųjų biudžetinėse įstaigose. Vertėtų ministrei priminti, kad MMA mokama net 34 proc. maitinimo bei prekybos srities darbuotojų. Nejaugi prakybos centrai verčiasi taip prastai ir reikalavimas padidinti MMA jiems pakenktų?

MMA Lietuvoje buvo patvirtinta 2005-aisiais ir buvo keliama kasmet iki 2008-ųjų pradžios, o 2007-aisiais – net du kartus. Taigi praėjo 4,5 metų. Akivaizdu, kad dėl infl iacijos 800 Lt, arba 687 Lt į rankas, per ket verius metus tikrai nuvertėjo. Šalies piliečiai teisūs reikalaudami tokios algos, iš kurios jie galėtų išgyventi. Taigi MMA turėtų būti tokia, kad užtektų būtiniausiems poreikiams patenkinti.

Kolegos žurnalistai kelis kartus atliko eksperimentus, tačiau net atkakliausiems nepavyko per mėnesį išgyventi piniginėje teturint 687 Lt. Tokį eksperimentą bandžiau atlikti ir aš, bet ištraukiau tik savaitę. Tai – ne tik mano kukli išvada: ofi – cialus absoliutus skurdo lygis Lietuvoje šiuo metu yra 1092 Lt. Taigi visi gaunantieji tik MMA gyvena žemiau skurdo ribos.

Kaip žmonės išgyvena? Lietuviai sugeba. Štai kartais pas mane atvyksta svečių iš Amerikos žemyno. Svečiai smalsūs, domisi ekonomika, todėl labai stebisi mūsų ištverme. Ne tik jie. Per TV žinias matome, kaip graikai maištauja prieš savo valdžią, tikrai pagrįstai sumaniusią jiems suveržti diržus. Tai štai – puikiai su ekonomine krize susidorojusioje Lietuvoje MMA yra 3,2 karto mažesnė nei krizės kamuojamoje Graikijoje. Kartais savęs klausiu: gal neverta stebėtis, nes ir graikai, gaudami lietuvišką MMA, nebepajėgtų išeiti į gatves? Todėl kai mūsų premjeras Andrius Kubilius Briuselyje su pasididžiavimu pasakoja, kaip jam pavyko išgręžti savo tautiečius, labiau į Vakarus nutolusių valstybių vadovai klausosi mūsų premjero pasakojimo net pakėlę antakius ir išsižioję. Lietuvio teiginys „Svarbiau yra stabilūs valstybės fi – nansai, o ne minimali alga“ pribloškė išsivysčiusių valstybių vadovus. Tikriausiai pagalvojo, kad mes esame laukiniai, todėl ir mūsų poreikiai yra minimalūs, tad ko iš mūsų norėti… Juk visi skaičiavimai rodo, kad išgyventi, gaunant tiek mažai pajamų, beveik neįmanoma.

Kaimyninių ES šalių vyriausybės labiau gaili savo tautiečių. Štai Estijoje MMA yra 959 Lt, Latvijoje – 877 Lt ir Lenkijoje – 1 158 Lt. Iš ES šalių mažesnė MMA yra tik Rumunijoje (490 Lt) ir Bulgarijoje (424 Lt). Rytuose MMA gerokai mažesnė, štai Baltarusijoje – 355 Lt, Rusijoje – 528 Lt, o dar toliau į Rytus, pavyzdžiui, Kirgizijoje, – tik 48 Lt. Tačiau premjeras ir fi nansų ministrė tik siaurame rate pasvarsto apie mažiau matomą MMA nedidinimo pusę. Na, tarkime, nedidindami MMA, arba ją didindami labai nedaug, padedame silpnam verslui. Tačiau mažai uždirbančiuosius tenka remti valstybei – taikyti kompensacijas už būsto šildymą, mokėti įvairias pašalpas, skirti nemokamą maitinimą mokyklose ir t. t. Tačiau nei premjeras, nei fi nansų ministrė nesigiria, kiek lėšų tenka skirti štai tokiai paramai. Neparanku sakyti, nes tada sueižėtų Vyriausybės ekonominė politika.

Yra dar vienas niuansas, apie kurį dabartinė valdžia kalbėjo tik pradėjusi valdyti. Tai – šešėlinė ekonomika. Prisimename, kaip premjeras tikino kasmet iš jos gniaužtų ištrauksiąs mažiausiai po milijardą litų. Tačiau šios kalbos kasmet tilo, tilo, dabar ir visai stengiamasi jas užmiršti, o kai nepriklausomi ekonomistai premjerui priminė, kad MMA didinimas yra veiksmingas šešėlinės ekonomikos nuodas, tas tik burbtelėjo, kad yra ir kitų nuodų.

VL žurnalistas Albinas Čaplikas