DĖL NEDARBO EURO ZONOS RINKA TRAUKSIS 1 PROC.
2012 m. rugpjūčio 14 d.
Europos Sąjungos statistikos tarnyba pranešė, kad nedarbo
lygis Europos Sąjungoje birželį buvo kiek didesnis nei 11 proc. Tai
reiškia, kad darbo neturėjo beveik 18 mln. europiečių. Tai yra
aukščiausias nedarbo lygis ne tik tarp 17 eurą įsivedusių Europos
Sąjungos narių, tačiau ir visoje Europos Sąjungoje nuo 1995 m.
Didžiausas nedarbas užfiksuotas Ispanijoje. Čia darbo neturėjo beveik
ketvirtadalis gyventojų. Antri pagal nedarbo lygį yra graikai, treti –
airiai. Austrijoje nedarbas buvo mažiausias. Šalyje bedarbių – 4,5 proc.
Atskirai sudaryta statistka parodė, kad nedarbas Vokietijoje iki liepos
pradžios didėjo keturis mėnesius iš eilės. Stipriausią Europos Sąjungoje
ekonomiką turinčioje šalyje bedarbių skaičius dėl sezoniškumo padidėjo
iki beveik 3 mln.
Portugalijoje ir Airijoje nedarbo lygis sieikia apie 15 proc., Prancūzijoje – 10 proc.
Tuo metu nedarbo mažėjimas užfiksuotas visose Baltijos šalyse. Lietuvoje jis mažėjo nuo beveik 15,5 iki 13.7 proc.
Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vedėja Jūratė Baublienė
pagrindine nedarbo mažėjimo Lietuvoje priežastimi įvardijo padidėjusią
laisvų darbo vietų pasiūlą.
J. Baublienė „Žinių radijo“ laidoje „Kuo gyveni, Europa?“ sakė:
Europos centrinis bankas praneša, kad dėl didėjančio nedarbo lygio
euro zonos rinka iki šių metų galo turėtų susitraukti 1 proc.
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė,
jog toks bendrojo vidaus produkto nuosmukis nėra netikėtas ir jo
nederėtų laikyti giliu nuosmukiu.
N. Mačiulis „Žinių radijui“ sakė:
Pasak jo, toks bendrojo vidaus produkto mažėjimas yra tiesiogiai
susijęs su didėjančiu nedarbu, konkrečiai – darbo vietų mažėjimu
viešąjame sektoriuje ir vangiu darbo vietų kūrimu privačiame sektoriuje.