LOBSTA IŠ KASDIENĖS DUONOS
2012 m. rugpjūčio 14 d.
Maisto produktų brangimą Lietuvoje skatina prekybos, miltų gamybos,
duonos kepimo ir pieno perdirbimo sektoriuose įsivyravusios
oligopolijos.


Grūdai
dažnai vadinami maisto pramonės nafta – jų kiekis, kokybė ir kaina daro
įtaką ne tik duonos, bet ir mėsos bei pieno kainų pokyčiams. Nors šių
metų vidutinės grūdų kainos bus didesnės nei 2011-aisiais, tačiau
ekspertai sako, kad maisto produktų brangimui didesnę įtaką gali turėti
ne grūdų kainų padidėjimas, o oligopolijų įsigalėjimas miltų, duonos ir
pieno produktų gamybos bei prekybos sektoriuose.

Ar brangs duona?

Grūdai šįmet 15–25 proc. brangesni nei prieš metus, tačiau javų
augintojų dalis duonos kainoje sudaro tik 12–13 proc. Vadinasi, net ir
kylant grūdų supirkimo kainai duona lyg ir neturėtų brangti. Tačiau
ketinant didinti kainas dažniausiai nurodoma tik ši priežastis. Kodėl
taip yra? Todėl, kad Lietuvos duonos kepimo rinkoje vyrauja 4–5
kepyklos. Jos ir užsako muziką, pagal kurią šoka smulkesnės kepyklos ir
vartotojai. Giriamės, kad jokioje kitoje šalyje nekepama tiek įvairių
rūšių duonos, tačiau tikra bėda, kad duonos kepėjai Lietuvoje nejaučia
tarptautinės konkurencijos.

„Deja, mums įprastos duonos kitos
šalys negamina, taigi kepėjai nesibaimina duonos importo. Duonos kainos
nuolat auga, tačiau dėl brangimo klaidinančiai aiškinama, kad tai daroma
dėl žemdirbių reikalavimų didinti supirkimo kainas. Iš tikrųjų yra
kitaip. Patys kepėjai padidina savikainą dėl išlaidų degalams.
Pavyzdžiui, nieko nestebina, kad duona iš Vilniaus vežama į Klaipėdą, o
iš Klaipėdos į Vilnių. Duona brangsta ir dėl šios priežasties“, – sakė
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) 
Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.

Žinoma, kol
vartotojai perka, tol taip ir elgiamasi. Tiesa, kai duona pabrangsta,
kurį laiką vartotojai pradeda daugiau naudoti kruopų, makaronų, bulvių.
Taip jie pristabdo spartų kainų augimą. Tačiau yra daug žmonių, kurie
duonos negali pakeisti kitais produktais.

Ruginės duonos kainos
struktūra tokia: kepykloms tenka 43,2 proc., prekybininkams – 19,3
proc., PVM – 17,4 proc., žemdirbiams – 12,3 proc. ir malūnams – 7,8
proc.

Ar brangs miltai?

Miltų rinka Lietuvoje ypatinga. Pasak A.Gapšio, miltai mūsų šalyje yra vieni brangiausių Europoje. Kodėl?

„Miltų
rinka Lietuvoje – oligopolinė, t. y. rinkoje yra 3–4 stambūs
gamintojai, kurie ir daro įtaką. Be to, prekyboje vyrauja tarpininkai ir
jie pasiima nemažą dalį pinigų“, – aiškino A.Gapšys.

Perdirbėjai
teisinasi, kad jie prekybos tinklams miltus tiekia perpus pigiau, tačiau
vartotojai turi mokėti tiek, kiek prašo prekybininkai. Tai jau antra
oligopolinė rinka. Dėl tokios padėties labiausiai nukenčia žemdirbiai ir
vartotojai. Tačiau Konkurencijos tarybos vadovai tik skėsčioja rankomis
– sunku įrodyti, kad įmonės piktnaudžiauja. Pasak A.Gapšio, tai
padaryti įmanoma: „Reikia tikrinti ne vieną sektorių, bet visą grandinę
nuo ūkininko iki vartotojo ir tada nesunkiai nustatysime, kurioje
grandinės vietoje yra didžiausias ir nepagrįstas kainų skirtumas.“

AB
„Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas tikino, kad
gaminant miltus ir krakmolą pelningumo marža yra nedidelė, savikainai
įtaką daro grūdų kaina: „Miltų ir krakmolo savikainoje išlaidos grūdams
sudaro 75–85 proc. Grūdai per metus pabrango apie 25 proc., todėl ir
produkcija turėtų brangti.“

Ar brangs mėsa?

Šįmet grūdų derlius bus didesnis nei gautas prieš metus, tačiau
padažnėjęs lietus sugadino jų kokybę, todėl labai tikėtina, kad rinkoje
netrūks pašarinių grūdų.

„Pašarinių grūdų iki šiol eksportuodavome
nedaug, todėl jų gali būti net perteklius. Kol kas ir už tokios kokybės
grūdus šįmet mokama šiek tiek daugiau nei pernai, tačiau nėra pagrindo
manyti, kad dėl to galėtų pabrangti mėsa“, – sakė A.Gapšys.

Labai
tikėtina, kad mėsos produktų brangimo prognozes mielai platina mėsos
perdirbėjai, siekdami pasinaudoti sudėtinga padėtimi rinkoje.

 „Labai
gali būti, kad dalis gyvulių augintojų bandys mažinti bandas, taigi
kaip tik dėl gyvulių pertekliaus, t. y. dėl padidėjusios pasiūlos
rinkoje mėsos kaina gali ne tik neišaugti, bet net sumažėti“, – svarstė
A.Gapšys.

Grūdų kainų augimas didesnę įtaką daro kiaulių auginimui, o štai mėsinių galvijų augintojai kol kas nerimo nejaučia.

„Dabar
ganyklinis periodas, žiemą irgi daugiau naudojame žolinių pašarų, o
grūdų dalis nedidelė. Taigi dėl grūdų brangimo mėsinių galvijų mėsa
nebrangs“, – tvirtino Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų
asociacijos direktorius Darius Dzekčiorius.

Ar brangs pienas?

Perdirbėjai ir prekybininkai vadovaujasi senu kaip pasaulis
principu: nupirkti kuo pigiau, o parduoti kuo brangiau. Šioje grandinėje
pieno gamintojų ir vartotojų interesai dažniausiai užmirštami.

Nors
pieno gamintojų mažėja, t. y. ir toliau nyksta smulkūs ir ypač ūkiai su
1–2 karvutėmis, pieno gamyba auga sparčiau nei vartojimas. Pieno
gamintojai dabar pagrįstai dejuoja dėl mažų pieno supirkimo kainų, todėl
pieno kainos padidėjimas tik šiek tiek stabilizuotų užsitęsusį
supirkimo kainų kritimą. Deja, paprastai kainos padidėjimas nepasiekia
pieno gamintojų, o ištirpsta prekybininkų ir perdirbėjų rankose.

„Pieno
supirkimo kainos kyla kiekvieną rudenį, tačiau nebūtinai dėl naujo
grūdų derliaus. Tai yra daugiau lemia pieno perdirbimo įmonių taktika.
Jeigu jos ir šįmet manys, kad turi per daug pieno, tai net ir brangstant
pašarams, perdirbėjai gali nedidinti pieno supirkimo kainų“, – svarstė
A.Gapšys.

Utenos rajone pieno ūkį turintis Arūnas Kudrevičius sakė
suradęs galimybių išvengti grūdų brangimo poveikio pieno gamybai:
„Grūdų nepirksiu. Iš alaus daryklos perku atliekas, vadinamuosius
salyklojus, žlaugtus. Taigi baltymų užteks, be to, turėtų būti geras
kukurūzų derlius. Taigi grūdų gali prireikti tik veršeliams.“

Šis ūkininkas Lietuvos pieno perdirbimo įmonėmis nusivylė galutinai ir savo verslą susiejo su kooperatyvu „Pienas LT“.

„Pieno
perdirbėjai kooperatyvams paskelbė karą, specialiai mažina pieno
supirkimo kainas, todėl kitos išeities paprasčiausiai neturime – tik
pasistatyti pieno perdirbimo įmonę“, – įsitikinęs A.Kudrevičius.

Kol kas panikai nėra pagrindo

Mindaugas Snarskis
, UAB „Fazer Lietuva“ generalinis direktorius

Nors pasaulinės
rinkos tendencijos duonos kepėjams nepalankios, tačiau kol kas panikuoti
nėra dėl ko. Tiesa, grūdų ir miltų brangimas mums kelia nerimą, nes
galutinėje duonos kainoje išlaidos miltams sudaro apie 20 proc. Tačiau
branginti duonos dar neplanuojame. Grūdų kainos svyruoja, gal iki rudens
jos pasikeis? O kol kas esame sudarę miltų pirkimo sutartis iki spalio
pradžios. Taigi perkame senomis, mažesnėmis kainomis. Jeigu reikėtų
pirkti dabar, tai kainos jau būtų didesnės.

Pieno gamintojai augins ir grūdus

Viktoras Ročka
, pieno ūkį Raseinių rajone turintis ūkininkas

Skaičiuoju ir
matau, kad brangstant grūdams kils ir pieno gamybos savikaina. Išlaidos
pašarams ir degalams sudaro apie 45 proc. pieno savikainos. Tačiau ūkio
pieno gamybos savikaina perdirbėjams nerūpi. Tik jie patys skaičiuoja
savo išlaidas. Jeigu parodau skaičiavimus, kad patiriu nuostolių, tai
man sako, kad nemoku ūkininkauti. Tačiau juk yra kitaip – neseniai
paaiškėjo, kad kaip tik pieno perdirbimo įmonės dirba neefektyviai, o
savo nuostolius padengia pigiau pirkdami pieną iš ūkininkų ir brangiau
parduodami vartotojams.

Kaip elgtis? Padariau išvadą, kad pieno
gamintojams reikia patiems užsiauginti grūdų. Štai jums ir
specializacija. Bet kitos išeities nėra, mus privertė taip elgtis.
Auginu 100 ha grūdinių kultūrų, dar turiu 120 ha kukurūzų, kad užtektų
200 karvių bandai.

Savikaina auga, bet kaina gali net sumažėti

Algis Baravykas
, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius

Išlaidos
pašarams sudaro apie 70 proc. kiaulių savikainos, taigi grūdų kainų
įtaka tikrai didelė. Tačiau kiaulių supirkėjai galvoja kitaip, jie
nemano, kad pabrangus kiaulių auginimui turėtų padidėti ir kiaulių
supirkimo kainos. Į kiaulių augintojų argumentus jie nekreipia dėmesio.
Todėl kiauliena brangsta, kai jos trūksta, arba pinga, kai jos yra per
daug. Šiuo metu kiaulienos sezonas eina į pabaigą, nes vasarą žmonės jos
valgo daugiau nei, pavyzdžiui, žiemą. Taigi mėsa net turėtų pigti.

Kaip
šį sunkmetį išgyvena kiaulių augintojai? Sutaupo pašarus perkantieji
pigiau pagal išankstinius sandorius. Tačiau dauguma laukia naujo
derliaus, todėl pralaimi ir patiria daugiau nuostolių.

VL žurnalistas Albinas Čaplikas