2012 m. birželio 14 d.
Vyriausybė, priėmusi sprendimą Darbo kodekso liberalizavimo pataisas teikti svarstyti Seimui, tikisi, jog pastarasis kodekso pataisas priims neatidėliotinai.
Tuo metu profsąjungos birželio 13 d. vėl piketavo prie Vyriausybės, teigdamos, kad siūlomos pataisos – tai tik verslininkų siekimas įgauti daugiau teisių, praneša LTV „Šiandien“.
Trišalėje taryboje socialiniams partneriams dėl daugelio Darbo kodekso pataisų nesusitarus, Vyriausybė imasi iniciatyvos Seimui teikti visus jos numatytus Darbo kodekso pataisymus.
Pataisomis siūloma nustatyti 20 darbo dienų vidutinę kasmetinių atostogų trukmę, kai šiuo metu tokių atostogų trukmė yra 28 kalendorinės dienos. Taip pat ketinama įteisinti galimybę sudaryti terminuotas darbo sutartis nuolatiniam darbui.
Jas būtų galima sudaryti dvejiems metams su galimybe pratęsti dar du kartus ir ne ilgiau kaip dar dvejus metus. Jeigu būtų norima pratęsti daugiau, tokia sutartis taptų neterminuota.
Taip pat siūloma apie atleidimą iš darbo pranešti ne prieš keturis, o tik prieš tris mėnesius. Didžiausią išeitinių išmokų dydį, kuris dabar siekia 6 vidutinius mėnesio atlyginimus, siūloma mažinti iki 4 mėnesių. Kodekse siūloma atsisakyti darbo sutarčių registravimo žurnalų, privalomo atsiskaitymo lapelių įteikimo ir kita.
„Kai bedarbystė yra didelė ir dažnai tenka ieškoti galimybių pasirinkimui – ar laikinas darbas, ar jokio darbo, būtent tokie požiūriai ir tokie matymai, kad reikia ieškoti visų priemonių, sudaryti galimybes steigti daugiau naujų darbo vietų ir mažinti bedarbystę, ir lėmė tuos siūlymus, kuriuos Vyriausybė ir apsisprendė teikti Seimui“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
Tuo metu profsąjungos, pasisakydamos prieš daugelį kodekso pataisų, prie Vyriausybvės vėl surengė piketą.
„Socialinis dialogas Lietuvoje yra lygus nuliui. Ir jeigu šiandien Vyriausybė šitaip elgiasi, tai iš tikrųjų gėda, ir tauta turi suprasti, kad tuo, ką jie daro, yra atstovaujama kapitalo pusei, o ne darbuotojams“, – teigė Lietuvos darbo federacijos atstovė Nijolė Turčinavičienė.
„Šitos pataisos neliberalizuoja darbo santykių, nepadeda susitarti normaliai veikiančiame versle ir įmonėse darbuotojams su darbdaviais, o atveria dar didesnes galimybes šešėliui, tvarkytis taip, kaip jie nori, paminant bet kokias žmonių teises“, – kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
„Jeigu terminuotos darbo sutartys, tai žmonės tiesiog neturi jokių garantijų. Net bankininkai kalba, kad dirbant su terminuotom sutartim, jaunimas neims paskolų, nes jis neturės jokios garantijos dėl ateities“, – sakė profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovė Kristina Krupavičienė.
Nepaisant protestų, Vyriausybė tikisi, kad Seimas Darbo kodekso pataisoms pritars neatidėliotinai.