2012 m. birželio 14 d.
Birželio 13 d. Lietuvos profsąjungos vėl surengė piketą prie Vyriausybės protestuodamos prieš Darbo Kodekso pakeitimus. Profesinių sąjungų nuomone, šios Darbo kodekso pataisos sumažins darbuotojų teisės ir socialinės garantijas, atvers kelią didesniam darbuotojų išnaudojimui, sumažins kolektyvinių derybų reikšmę, tačiau neįtakos naujų darbo vietų kūrimo.
Tačiau Vyriausybė, neatsižvelgė į socialinių partnerių siūlymus ir pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomoms Darbo kodekso (DK) pataisoms, kurios skubos tvarka bus svarstomos Seime.
Profesinės sąjungos nuolat akcentuoja, kad tik kokybiškos darbo vietas gali paskatinti ekonomikos augimą, padidinti motyvaciją dirbti.
Kokybišką darbo vietą charakterizuoja šie rodikliai:
– darbo vietų saugumas,
– darbo laikas,
– atlyginimai,
– darbo intensyvumas,
– socialinė darbo aplinka,
– socialinės išmokos,
– rizika darbo vietoje,
– darbo prasmingumas,
– kvalifikacijos kėlimo galimybės,
– karjeros galimybės.
Ketvirtus metus 15-osios Vyriausybės Premjeras kalba apie sėkmingą Danijos „flexicuruty“ modelį, kurio tikslas suderinti lankstumą ir užimtumo garantijas darbo rinkoje. Tačiau nuolat inicijuoja Darbo kodekso „lankstinimo“ procesus.
Kodėl norima keisti esamą tvarką ir kam tai bus naudinga?
Jau šiuo metu galiojančios Darbo kodekso nuostatos leidžia sudaryti terminuotas, laikinąsias, sezonines, nuotolinio darbo sutartis, dirbti viršvalandžius. Tačiau už viršvalandinius darbus turi būti mokama ne mažiau kaip 1,5 karto daugiau, todėl siekiama sumažinti viršvalandžiais laikomus darbus. Išeitinių išmokų dydžiai verslui atrodo pernelyg dideli. Naujų darbo sutarčių registravimas specialiame žurnale taip pat užima daug laiko. Jo atsisakius bus paskatintas nelegalus darbas. Šie ir kiti siūlomi pakeitimai naudingi tik verslui.
Tuo tarpu Vyriausybė labai palankiai vertina savo sprendimus (ištraukos iš visuomenei paskelbtos informacijos Vyriausybės tinklapyje):
„Šios priemonės paskatins užimtumą, taip atsiras daugiau įvairesnių darbo formų, versliems žmonėms bus paskata kurti naujas darbo vietas“.
„Šiandien Vyriausybė priėmė reikšmingus sprendimus, kurių tikslas – didinant darbo santykių lankstumą paskatinti verslą drąsiau kurti naujas darbo vietas. Tai padėtų įveikti vieną iš skaudžiausių rykščių – krizės sukeltą didelę bedarbystę“, – po posėdžio kalbėjo Ministras Pirmininkas A. Kubilius.
Premjeras pabrėžė, kad socialinių partnerių, ypač profesinių sąjungų, atstovaujančių dirbančiųjų interesus, nejaudina rūpesčiai tų žmonių, kurie šiandien neturi darbo.
„Siūlymuose numatyta daugiau galimybių palankesnėmis sąlygomis susitarti darbuotojui ir darbdaviui dėl darbo sąlygų ir formų, kurios padėtų verslui užtikrinti didesnį darbo našumą…“
Visi šie argumentai skamba neįtikinamai.
Vyriausybė bando „pridengti“ savo sprendimus 2012-05-30 Europos Komisijos rekomendacijomis.
Tačiau Europos Komisijos komunikate „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“ (COM(210)682) pažymima:
„ Dėl krizės daugiau darbuotojų patyrė konkurencinį spaudimą, jų darbo sąlygos suprastėjo.
Daugeliu atvejų taikant naujus darbo organizavimo būdus ir dažnai keičiant darbą nebuvo
užtikrintos tinkamos darbo sąlygos, todėl padidėjo psichologinis stresas ir padaugėjo
<psichosocialinių>
Europos konkurenciniai gebėjimai. (15 psl.).
www.ldf.lt