2012 m. gegužės 29 d.
Vyriausybė Trišalėje taryboje sutiko minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nesieti su Darbo kodekso liberalizavimu, bet susitarti vis viena nepavyko.
Vyriausybė siekia, kad MMA didinimą lydėtų Darbo kodekso liberalizavimas – būtų supaprastintas darbuotojų atleidimas, nuolatiniam darbui leidžiama sudaryti terminuotąsias sutartis, sumažintos išmokos atleidžiamiems žmonėms, darbdaviams suteikta teisė bet kada atleisti 65 metų sulaukusius asmenis.
– Ar iš tiesų nedarbą Lietuvoje sumažintų Vyriausybės siūlomi Darbo kodekso pakeitimai? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus Boguslavo Gruževskio.
– Pirmiausia klausydamasis svarstymų apie liberalizavimą pasigendu šiuolaikinės gerovės valstybės dvasios. Darbdaviai, profesinės sąjungos ir Vyriausybė turėtų drauge galvoti, ką daryti, kad būtų geriau visai tautai ir valstybei.
Profesinės sąjungos reikalauja didinti MMA – Lietuvoje vos tiek mokama beveik ketvirtadaliui žmonių. Darbdaviai svarsto, kad jei bus nustatytas aukštesnis MMA, jiems turėtų būti suteikta teisė paprasčiau atleisti žmones. Vyriausybė iš esmės stojo į darbdavių pusę.
Be abejo, valdžia turėtų siekti kuo geresnių verslo sąlygų, nes tik tai gali garantuoti ir darbą, ir uždarbį. Bet verslu reikia rūpintis ne dėl paties verslo, o dėl bendrų nacionalinių interesų.
Kai vis stiprėja žmonių nepasitenkinimas pernelyg žemu gyvenimo lygiu, auga emigracija, jau negalima tenkinti tik verslo reikalavimų, ypač socialinio saugumo sąskaita. Būtina pasirūpinti socialine pažanga, antraip nukentės visa visuomenė ir netgi verslas.
– Tačiau MMA didinimas turbūt realiai nepakeis socialinės padėties?
– Ketverius metus Lietuvoje nedidėja MMA, socialinė sauga jau nesubalansuota su minimalia alga. Žmonėms net neapsimoka dirbti, nes MMA negarantuoja geresnio gyvenimo nei socialinę paramą gaunančio bedarbio.
Kai žmonės nesutinka dirbti už MMA, skatinamas šešėlinis verslas, o tai iškreipia rinką ir žlugdo skaidriai dirbančius verslininkus. MMA visiškai neatitinka minimalaus gyvenimo lygio išlaidų, todėl šis rodiklis jau nebeturi ir socialinės prasmės.
– Bet gal liberalizavus darbo santykius verslininkai būtų skatinami kurti naujas, geriau mokamas darbo vietas?
– Didžiausia mūsų problema – ne liberalumo, o pasitikėjimo stoka. Galima liberalizuoti ir Darbo kodeksą, bet svarbiausia, kad tai neslopintų žmonių noro dirbti Lietuvoje, nemažintų šalies patrauklumo.
Gerinant darbdavio sąlygas negalima bloginti darbuotojo padėties. Vyriausybė turėtų laikytis būtent tokios pozicijos, jai netgi derėtų būti jautresnei darbuotojui nei verslininkui, bet yra atvirkščiai – valdžia tarnauja kapitalui. Ilgalaikiu požiūriu tai net kenkia verslui, nes žmonės nusigręžia nuo savo šalies.
– O ar išmokų nutraukus darbo sutartis apkarpymas skatintų legalų verslą, mažintų nedarbą?
– Jokios įtakos nedarbo mažinimui tai neturėtų. Žmogų paprasčiausiai atleidžiant naujų darbo vietų neatsiranda – tik vienas darbuotojas pakeičiamas kitu. Tiesiog būtų susilpninta socialinė sauga, o tai dar labiau smukdytų šalies gyvenimo lygį.
Jei kur nors kyla lankstesnių darbo santykių poreikis, tai gali būti reguliuojama kolektyvinėmis sutartimis. Susitarti visada įmanoma, tik derybininkų santykius reikia grįsti pasitikėjimu. Jokiu būdu nederėtų priimti tokių įstatymų, kurie dar labiau slopintų darbuotojų pasitikėjimą darbdaviais, o piliečių – valstybe.
Apskritai Lietuvai labiausiai stinga pasitikėjimo. Valstybe taip smarkiai nepasitikima, kad normaliomis sąlygomis ji negalėtų gyvuoti ir būtų priversta keistis, bet pokomunistinėse visuomenėse žmonės gyvena savo gyvenimą tarsi atskiros ląstelės, atsiribojusios nuo viso šalies kūno.
– Ar pritariate siūlymams suteikti teisę darbdaviams bet kada atleisti 65 metų sulaukusius asmenis neišmokant jokių kompensacijų?
– Čia įžvelgčiau net ir ES įtvirtintų žmogaus teisių pažeidimą. Tai diskriminacija amžiaus požiūriu. Tokia norma galima tik pareigoms, kurioms gerai atlikti gali kliudyti garbesnis amžius. Bet panašūs apribojimai jau yra taikomi ir nekeičiant Darbo kodekso.
Manyčiau, kad Lietuvai dėl žemo gimstamumo lygio ir visuomenės senėjimo ateityje gali būti daug aktualiau sudaryti ne patogias sąlygas atleisti vyresnius žmones, o, priešingai, skatinti juos kuo ilgiau dirbti.
Valdas Bartasevičius
Lietuvos rytas
www.lrytas.lt