2012 m. gegužės 28 d.
Latvija, trejus metus dejavusi dėl finansų krizės naštos, pirmą sykį atleido diržus – sumažino pridėtinės vertės ir pajamų mokesčius.
Latvijos gyventojai 2008-uosius prisimins kaip žlugusio banko „Parex“, nuosmukio metus. Krizė privertė skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo ir vykdyti jo sąlygas. Nors girdisi vis daugiau balsų, kad dėl griežto taupymo Latvija atsigauna ne taip greitai kaip norėtųsi, dabar jos ekonomika auga greičiausiai Europos Sąjungoje, galima kiek atleisti diržus. Saeima priėmė įstatymą, pagal kurį nuo liepos pirmosios iki 21 proc. nuo 22 proc. mažinamas pridėtinės vertės mokestis, o pajamų mokesčiai – nuo dabartinių 25 proc. iki 20 proc.
„Tai darome norėdami užtikrinti ūkio plėtrą ateityje. Nors biudžetas kurį laiką gaus mažiau pajamų, bet mažesni mokesčiai leis greičiau plėtoti ekonomiką, o tai vėliau atlygins mažesnius mokesčius“, – kalbėjo Latvijos finansų ministerijos sekretorius Jurgis Tinka.
Sumažinusi mokesčius Latvija tikisi lengviau pažaboti infliaciją, tai sudėtingiausia kliūtis, kad galėtų 2014 m. įsivesti eurą. Tiesa, dauguma gyventojų nepritaria, kad Latvija taptų sunkius laikus išgyvenančios eurozonos nare.
„Padėtis Latvijoje aiškiai rodo, kad jeigu reformų imamasi laiku ir nedelsiant, tuomet ekonomika atsigauna anksčiau, greičiau padėtis tampa stabilesnė. Ir tinkamu laiku, kai ekonomika pradeda atsigauti, jeigu finansai teisingai tvarkomi, galima mažinti mokesčius“, – aiškino ekonomikos ekspertas Martins Kazaks.
Latvijos gyventojai kol kas nesitiki, kad kasdieniame gyvenime pajus sumažėjusius mokesčius.
Kol kas Latvija tikisi, kad sumažinus mokesčius ji taps patrauklesnė investuotojams, lengviau konkuruos su kaimynėmis. Nors sumažinti jie vis tiek išliks didesni negu prieš krizę, kai jie buvo 18 procentų.
Jolanta Paškevičiūtė