2011 m. birželio 3 d.
Dabar galiojanti minimali mėnesinė alga (MMA) nemotyvuoja žmonių dirbti, ėmus ją diferencijuoti ar mažinti, norinčių sumažėti gali dar labiau – kalba studentai ir profesinės sąjungos. Darbdaviai siūlo neriboti prievolėmis mokėti MMA patirties neturinčiam žmogui.
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis įsitikinęs, kad norėdama padėti jauniems žmonėms Vyriausybė turėtų imtis kompleksinių priemonių: pirmiausia – motyvuoti darbdavius įdarbinti jaunus žmones, suteikti mokestines lengvatas ne tik darbą suteikiantiesiems, bet ir paties darbuotojams. Taip pat, anot D. Dikšaičio, galėtų būti taikomos lengvatos jauniems žmonėms įsigyti būstą, kad šie neemigruotų.
„MMA diferencijavimas vargu ar prisidės prie nedarbo mažinimo. Jeigu bus įmanoma studentams suderinti studijas ir darbą – galbūt ir verta, bet nežinia, ar darbdaviai sutiks ir ar patys studentai nebus išnaudojami“, – sakė D. Dikšaitis.
Trišalės tarybos pirmininkė, profesinių sąjungų atstovė Gražina Gruzdienė, sako, kad „teoriškai“ galimybė diferencijuoti MMA yra, bet ją ne mažinant, o tik nedidinant jaunimui.
„Galime jaunimui nedidinti MMA. Bet jau dabar matyti, kad 670 litų mėnesinė alga, kokia yra dabar, neišlaikys jaunimo darbo vietoje. Tai ne tie pinigai, už kuriuos jauni žmonės pradėtų gyvenimą, vis tiek išvažiuos kažkur. Tai skatina emigraciją“, – kalbėjo G. Gruzdienė.
Darbo biržos specialistai savo atsakyme DELFI užsimena, kad jau dabar nemažai žmonių atsisako darbo už minimalią algą. Tuo tarpu Darbdavių ir verslo konfederacijos vadovas Danas Arlauskas įsitikinęs, kad diferencijuoti MMA pagal regionus ar sektorius – nepavyks, tačiau turėtų būti galima mokėti mažiau nei 670 litų per mėnesį patirties neturinčiam jaunimui.
„Jeigu atleisim, tarkim, visus prekybininkus nuo prievolės mokėti MMA, kurią dažniausiai ir gauna darbuotojai tiek didelėse, tiek mažose parduotuvėse, tai velniava gausis“, – sakė D. Arlauskas. Anot jo, MMA skirstymas galimas pagal darbuotojų grupes, tarkim, dvejus metus po mokslų patirties neturinčiam jaunimui netaikyti MMA.
„Toks taikymas būtų perspektyvesnis. Jeigu žmogus neturi patirties, jam neturėtų būti taikoma prievolė mokėti MMA“, – kalbėjo D. Arlauskas.
Tuo tarpu Laisvosios rinkos prezidentė Rūta Vainienė įsitikinusi, kad MMA mažinimas padėtų įsidarbinti jaunimui ir žemą kvalifikaciją turintiems asmenims.
„Mano sūnus – 18-os metų vaikinas, be jokios patirties darbo, tik baigęs mokyklą. Jis už 800 litų darbo tikrai nesusiras ir šitoje vietoje aš nekaltinsiu darbdavių, kurie nedavė darbo, nes neprivalo. O tai yra dėl per didelės minimalios algos. Nes jeigu jis dirbtų už 500 litų, mano biudžetui tai būtų didelė paspirtis. Ir tokių asmenų yra daug. Tai, kad nedarbas didžiausias tarp jaunimo rodo minimalios algos poveikį. Žmogus be darbo patirties už 800 litų gėrybių dar nesukuria“, – Europos informacijos centre vykusios diskusijoje „Finansinė konsolidacija ir valstybės skolinimosi suvaldymas“ trečiadienį kalbėjo R. Vainienė.
Jos teigimu, dabartinė diskusija dėl MMA diferencijavimo pagal regionus ar darbuotojų amžių kaip tik rodo, kad MMA kai kuriose regionuose ar socialinėse grupėse „yra problema“. Anot ekonomistės, dabartinė 800 litų riba nėra pagrįsta ekonomine logika.
Justina Juršytė
