2011 m. kovo 16 d.
Nors gyventojai vis dar nelinkę išlaidauti ir taupo kiekvieną litą, jie jau ramesni dėl ateities, tvirtina bankininkai. Pasak jų, žmonės vis drąsiau, bet labai pasvėrę ima paskolas būstui, grąžina jas laiku ir mėgina rizikingesnes investicijas. Atėję į banką jie ir toliau linkę laikyti pinigines užvertas, o atvėrę – bankų produktus renkasi labai atsakingai.

„Matosi noras planuoti artimiausią ateitį daugiau nei dvi savaites, matosi pasitikėjimas, kad pajamos bus stabilesnės, aš nekalbu apie visus gyventojus, kalbu apie banko klientus, infliacijos baimė nėra silpna ir skatina galvoti apie pelningesnes investicijas“, – aiškino „SEB“ banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.


Pasak ekspertės, ryškiausias pavyzdys iliustruojantis didėjančią finansinę gyventojų drąsą – noras pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata, kai gruodį už gyvybės draudimus žmonės sumokėjo beveik 100 mln. litų, o dabar deklaruodami pajamas susigrąžins iki 15 procentų permokų. Įnešta pinigų suma prilygsta ekonomikos klestėjimo laikui – 2007 m.

„Taupymas žmones labai išvargino ir pernai atėjęs noras bent šiek tiek užsidirbti jisai gajus šiemet ir stiprėja“, – teigė J. Varanauskienė.

Gyventojai vis labiau domisi ir būsto paskolomis, o jas imdami ypač pasveria jų dydį ir laiką, kuriam skolinamasi. Imdami būsto paskolas, jie jas grąžina ypač drausmingai, ko nebuvo ekonomikos pakilimo laiku.

„Gyventojai, kurių mažos pajamos, kurie gyvena iš socialinių pašalpų, tai jie ima greituosius kreditus ir čia auga pradelsimai ir įsiskolinimai, tai – žmonės, kurie negali skolintis bankuose. Tie, kurie skolinasi didesnes sumas, jie skolinasi bankuose, lizingo bendrovėse ir tas vartotojas elgiasi daug atsakingiau, nei darė prieš 3–4 metus“, – tvirtino „Swedbanko“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.

Bankininkai pastebi, kad gyventojų ramybę ir tikrumą dėl ateities, patvirtina ir populiarėjantys ilgesni nei vienerių metų indėliai, domėjimasis investicijomis.

„Gyventojai kuo toliau, tuo labiau tampa išprusę, jie domisi, žiūri kokias galėtų turėti alternatyvas savo indėliui, nes bet kokiu atveju taupo ne kasdieniam vartojimui, o ilgesniam laikotarpiui“, – aiškino O. Bložienė.

Statistikos departamento duomenimis, lyginant su sunkmečiu, pamažu vartotojų pasitikėjimas grįžta, tiesa labiau ir greičiau tarp jaunimo.

Tomas Kavaliauskas

LTV „Šiandien“