2011 m. kovo 2 d.
2011 m. sausio 19 d. vykusiame Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pasėdyje pritarta nuomonei dėl Žaliosios knygos „Adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos“.

Trumpai nuomonė pristatoma filmuke

Dokumente pabrėžiama Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė, kad ES mastu laikantis suderinto požiūrio būtų galima pasiekti didesnį nuoseklumą ir užtikrinti, kad valstybių narių pensijų sistemos atitiktų strategijos „Europa 2020“ socialinius ir užimtumo ramsčius, turint omenyje tai, kad norint tvarių pensijų sistemų labai svarbus yra  užimtumas. Nepaisant to, kad valstybių narių pensijų sistemos labai skiriasi, EESRK mano, kad yra pakankamai daug bendrų dalykų, pradedant politikos koordinavimu ir baigiant reguliavimu, dėl kurių sprendimai galėtų būti priimami ES lygmeniu, neviršijant ES kompetencijos, susijusios su investicinio pensijų kaupimo modeliais. EESRK abejoja, ar vien pailginus įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių būtų galima išspręsti su demografiniais iššūkiais susijusias problemas. Priešingai, Komitetas mano, kad dėl to milijonai vyresnio amžiaus žmonių, visų pirma moterų, gali atsidurti žemiau skurdo ribos. Tik vykdant realią „aktyvaus senėjimo“ politiką, kuria siekiama, kad daugiau žmonių dalyvautų mokymo ir mokymosi visą gyvenimą programose, būtų galima ilgam pakelti vyresnių žmonių, anksti pasitraukusių iš darbo rinkos dėl sveikatos problemų, darbo intensyvumo, ankstyvo atleidimo ar dėl to, kad neturėjo galimybių mokytis ar grįžti į darbo rinką, užimtumo lygį. Visas nuomonės tekstas žiūrėti.

Plenarinėje sesijoje Vengrijos atstovai pristatė pirmininkavimo Europos Sąjungai prioritetus. Tarp jų: ekonominė krizė, socialinė įtrauktis, ekonomikos atsigavimas; stipresnė Europa ir piliečių sąjunga; ES vaidmens pasaulyje stiprinimas.

1. Pagrindinės rekomendacijos
1.1 Kaip teigiama žaliojoje knygoje „Adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos“, valstybės narės pačios gali nustatyti savo socialinio draudimo sistemų pagrindus ir yra visiškai atsakingos už tų pagrindų nustatymą, pensijų sistemų kūrimą ir veikimą. Tačiau EESRK mano, kad ES mastu laikantis suderinto požiūrio būtų galima pasiekti didesnį nuoseklumą ir užtikrinti, kad valstybių narių pensijų sistemos atitiktų strategijos „Europa 2020“ socialinius ir užimtumo ramsčius, turint omenyje tai, kad norint tvarių pensijų sistemų labai svarbus užimtumas. Reikia atsižvelgti į visas, o ne tik į pasirinktas EESRK pastabas.

1.2 Sprendimai dėl pensijų sistemų reformos priimami nacionaliniu lygmeniu atsižvelgiant į šaliai būdingas sąlygas ir istoriją. Reforma turi būti siekiama užtikrinti adekvačią ir tvarią pensijų sistemą. ES reglamentuose negali būti nei tiesiogiai, nei netiesiogiai pasisakoma už ar prieš kurią nors konkrečią pensijų reformą. 2000 ir 2004 m. priimtose EESRK nuomonėse pabrėžiama, kad šią sritį reikėtų patikėti socialiniams partneriams. Nepaisant to, kad valstybių narių pensijų sistemos labai skiriasi, EESRK mano, kad yra pakankamai daug bendrų dalykų, pradedant politikos koordinavimu ir baigiant reguliavimu, dėl kurių sprendimai galėtų būti priimami ES lygmeniu, neviršijant ES kompetencijos, susijusios su investicinio pensijų kaupimo modeliais.

1.3 Žaliojoje knygoje pateikti pasiūlymai turėtų būti dar kartą apsvarstyti atsižvelgiant į bendrą socialinės rinkos ekonomikos kontekstą. Dėl krizės nukenčia augimas, užimtumas ir pensijos. Europos Sąjunga jai tenkantį pagalbos teikėjos vaidmenį atliktų kartu parengdama struktūruotą ekonomikos atgaivinimo politiką, kuria būtų skatinamas į kokybę orientuotas augimas (tai galėtų būti daroma aktyvia darbo politika, profesiniu mokymu, investicijomis ir inovacijomis), naujų ir tinkamų darbo vietų kūrimas ir taip stabilizuojami einamojo finansavimo pensijų modeliai (angl. Pay-As-You-Go arba PAYG), taikomi valstybėse narėse. Šie modeliai leidžia labai veiksmingai susilpninti krizių poveikį. Prieš siūlydamos solidarumu pagrįstus pensijų modelius pakeisti mišriais modeliais (einamojo finansavimo pensijų modelis ir pensijų fondai) valstybės narės, be kita ko remdamosi argumentu, kad solidarumu pagrįsti einamojo finansavimo pensijų modeliai didina valstybės biudžeto deficitą, turėtų nepamiršti, kad investicinio pensijų kaupimo modeliai nepadėtų žmonėms įveikti sunkumų, kylančių dėl ekonomikos krizių, o veikiau priešingai – šie modeliai gali nukentėti nuo bet kokios finansų ir biržų krizės.

1.4 Mažėjant gimstamumui ir ilgėjant gyvenimo trukmei Europos visuomenė senėja. EESRK sutinka, kad reikėtų reguliariai analizuoti ir stebėti demografines prognozes, kad pensijų sistemas būtų galima tinkamai ir laiku pritaikyti prie naujų sąlygų. Tačiau šiomis prognozėmis, įskaitant būsimas viešąsias išlaidas pensijoms, reikėtų naudotis ir vertinti jas atsargiai, nes jose gali būti daug prielaidų, kurias sunku numatyti labai toli į priekį . Eurostato prielaida, kad gyvenimo trukmė per ateinančius keturiasdešimt metų ES pailgės septyneriais metais, gali būti abejotina, nors ir pagrįsta svariais specialistų argumentais. Gyvenimo trukmei ir toliau įtakos gali turėti kintančios gyvenimo ir darbo sąlygos. EERSK manymu žaliojoje knygoje pateiktuose Komisijos pasiūlymuose, iš esmės pagrįstuose demografinėmis problemomis ir prognozėmis penkiasdešimties metų laikotarpiui, neatsižvelgiama į tai, kad krizės poveikis pensijų modeliams juntamas veikiau dėl darbo vietų ir investicijų trūkumo, o ne dėl demografinės padėties.

1.5 EESRK abejoja, ar vien pailginus įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių būtų galima išspręsti su demografiniais iššūkiais susijusias problemas. Priešingai, Komitetas mano, kad dėl to milijonai vyresnio amžiaus žmonių, visų pirma moterų, gali atsidurti žemiau skurdo ribos. Svarbu tai, kad faktinis senatvės pensijos amžius būtų pailgintas iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus. Tam reikėtų ilgesnį darbinį gyvenimą skatinančių iniciatyvų ir veiksmingos augimo ir užimtumo politikos. Tik vykdant realią „aktyvaus senėjimo“ politiką, kuria siekiama, kad daugiau žmonių dalyvautų mokymo ir mokymosi visą gyvenimą programose, būtų galima ilgam pakelti vyresnių žmonių, anksti pasitraukusių iš darbo rinkos dėl sveikatos problemų, darbo intensyvumo, ankstyvo atleidimo ar dėl to, kad neturėjo galimybių mokytis ar grįžti į darbo rinką, užimtumo lygį. Be to, dėl įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus ilginimo gali padidėti spaudimas kitose socialinės apsaugos srityse , pavyzdžiui, invalidumo pensijų ar minimalių pajamų, kaip atsitiko kai kuriose valstybėse narėse. Taigi pažanga siekiant „sveikesnių“ valstybės finansų būtų netikra, todėl toks didinimas turėtų būti savanoriškas.

1.6 Automatinio senatvės pensijos amžiaus ilginimo dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ar demografinių pokyčių mechanizmas laikomas pavojingu visai visuomenei, todėl EESRK jam nepritaria. Taikant beveik visas šias priemones, senatvės pensijos amžius automatiškai ilginamas proporcingai ilgėjančiai gyvenimo trukmei ir atsižvelgiant į kitus ekonominius ar darbo rinkos rodiklius. Tokius esminius sprendimus dėl gyvenimo sąlygų pirmiausia turėtų priimti parlamentai, ne kompiuteriai, ir tik po plačių viešų diskusijų, įskaitant ir diskusijas su socialiniais partneriais ir kitais svarbiais suinteresuotaisiais subjektais. Be to, bet kuri tokią priemonę taikyti pradedanti valstybė narė turėtų atsižvelgti į tai, kad nors ją taikant mažėja visuomenės priešinimasis reformoms, nesant realių galimybių vyresniems darbuotojams gauti darbą, gali prireikti finansinę paramą tokiems darbuotojams teikti iš kitų socialinės apsaugos sričių. Taigi šią priemonę tiesmukai įdiegus pensijų sistemose, kad pensijos būtų adekvačios ir tvarios, žadėtos naudos nebūtų.

1.7 Dėl dabartinės ekonomikos krizės kenčia ir einamojo finansavimo, ir investicinio pensijų kaupimo modeliai, tačiau kiekvienam jų būdingos skirtingos problemos. Reikėtų pabrėžti, jog buvo manoma, kad praėjusio amžiaus paskutinįjį dešimtmetį kai kuriose valstybėse narėse pradėti taikyti privalomo investicinio pensijų kaupimo modeliai yra būdas išvengti dėl gyventojų senėjimo kylančios pensijų rizikos, pavyzdžiui, susijusios su tvarumu ar adekvatumu. Finansų krizė ir jos pasekmės atskleidė, kad privalomo investicinio pensijų kaupimo modeliams kyla tam tikra finansinė rizika. Nepaisant to, einamojo finansavimo modelius taip pat veikia ekonomikos krizė ir visuomenės senėjimas, nes mažėja bendras atlyginimų lygis. Dabar jau akivaizdu, kad ekonomikos krizė ir visuomenės senėjimas gali skirtingais būdais daryti poveikį visoms pensijų sistemoms, kad ir koks būtų jų finansavimo būdas. Todėl siekiant gerokai sumažinti jų tvarumui kylančią riziką, reikalingas tinkamas šių sistemų valdymas ir priežiūra. Nepaisant to, kad ES pensijų sistemos labai įvairios, stengiantis užtikrinti šių sistemų adekvatumą ir tvarumą reikia laikytis visa apimančio požiūrio. EESRK mano, kad privalomo einamojo finansavimo modeliai ir toliau turi būti svarbiausi užtikrinant pensijas ateityje, todėl jiems turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, kad pasikeistų daugelyje ES šalių pastebėta mažėjančios pakeitimo normos tendencija.

1.8 Visuomenei senėjant, pastangų užtikrinti tvarius valstybės finansus sėkmė priklausys nuo ES pastangų šiose pagrindinėse srityse: paramos užimtumo srityje ir kiekybės, ir kokybės požiūriu, produktyvumo didinimo ir ekonominės veiklos rezultatų gerinimo, darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros gerinimo darbo rinkoje, mokymosi visą gyvenimą, imigracijos ir migrantų integracijos. EESRK nuomone, Komisija turėtų rekomenduoti kurti užimtumo visiems koncepciją: tinkamas darbas turėtų būti užtikrinamas visuose gyvenimo etapuose, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jaunimo įtraukimui į darbo rinką, turėtų būti skatinamas aktyvus senėjimas ir mokymas bei mokymasis visą gyvenimą. Tikrasis piliečių lūkestis – jau dabar turėti galimybę visiems dirbti ir turėti geresnes darbo sąlygas. Tai reiškia, kad labai svarbu sudaryti tinkamas naujų darbo vietų kūrimo sąlygas.

1.9 EESRK pabrėžia, kad pensijų sistema turi būti patikima ir adekvati, o tai reiškia, kad reikia ieškoti naujų finansinių išteklių ir juos naudoti, kad būtų užtikrinta skirtingoms amžiaus grupėms priklausančių asmenų pusiausvyra. Tik tada ateities kartos prisidės prie pensijų sistemos, ir tai esminė pensijų sistemų tvarumo sąlyga. Pensijų sistemos turi būti skaidrios, informacija apie jų veiklos rezultatus, taip pat apie visas dalyvių teises, ir statistiniai duomenys turi būti prieinami ir suprantami. Finansinio raštingumo mokymas turėtų būti įtrauktas į mokyklų mokymo programas.

1.10 EESRK ragina valstybes nares ir Komisiją pasiekti, kad lyčių lygybė taptų tikrove. Reikėtų persvarstyti skirtingą moterų ir vyrų senatvės pensijos amžių. Kadangi pašalpos ir demografiniai veiksniai tarpusavyje susiję, pridėjus tai, kad moterys į pensiją išeina anksčiau, joms kyla didesnė rizika senyvame amžiuje gyventi skurde. Tai dar labiau padidina moterims ir taip kylančią didesnę riziką, kad dėl mažesnių atlyginimų (moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai), ilgesnių motinystės atostogų ir didesnės rizikos tapti ilgalaikėmis bedarbėmis jos užsidirbs mažesnę pensiją. Mažiau stabili ir moterų karjera. Šiuo požiūriu svarbu vengti ilgų atotrūkio nuo darbo rinkos laikotarpių. Pavyzdžiui, atsiradus daugiau vaikų ir senyvo amžiaus žmonių priežiūros įstaigų daugeliui moterų būtų lengviau įsilieti į darbo rinką ir būti joje. EESRK ragina valstybes nares imtis realių politinių priemonių šioms problemoms spręsti.

1.11 EESRK dar kartą patvirtina, kad, kaip teigiama žaliojoje knygoje, pensijos yra ne atlygis, bet tam tikra forma atidėtas atlyginimas ar santaupos, nepriklausomai nuo sistemos tipo. Pensininkai – labai svarbi socialinė ir ekonominė kategorija, jie turėtų būti laikomi pagrindiniais ekonomikos veikėjais, o ne našta, kadangi jie sudaro 25 proc. visų gyventojų, kurie ekonomikoje lemia bendrą paklausą.

1.12 Reikėtų atkreipti dėmesį, kad netgi tose valstybėse narėse, kuriose yra einamojo finansavimo modelis, savanoriško investicinio pensijų kaupimo modelių negali finansuoti vien tik kaupiamąją galią turintys darbuotojai. Jeigu privalomo investicinio pensijų kaupimo modeliai taptų įprasta praktika, o einamojo finansavimo modeliai taptų iš dalies investicinio pensijų kaupimo modeliais, tokiu atveju reikia užtikrinti, kad neatsirastų nelygybė ir nekiltų pavojus būsimų pensininkų pajamoms.

1.13 Pensijų tvarumas ir adekvatumas turėtų būti laikomas prioritetu tiek makroekonominiu, tiek socialiniu požiūriu. Šis klausimas labai svarbus ekonomikai, todėl kompetentingos institucijos turėtų pradėti ieškoti kitų galimybių, nei darbo pajamų mokestis, pensijų sistemoms finansuoti arba būdų šioms sistemoms papildyti.

1.14 Komisija turėtų skatinti valstybes nares reformuoti savo nacionalines pensijų sistemas, kad jos būtų adekvačios, tvarios ir saugios, ir užtikrinti aktyvų socialinių partnerių dalyvavimą šiame procese.