2011 m. sausio 24 d.
Lietuviai dažniausiai žino, kokį postą užima Irena Degutienė, kas turi teisę nuspręsti, kad įstatymas prieštarauja Konstitucijai, taip pat atsako, kuri partija per praėjusius Seimo rinkimus laimėjo daugiausia vietų, ir netgi geba nurodyti, ar ši politinė jėga yra kairioji, ar dešinioji, tačiau mūsų visuomenei trūksta pasitikėjimo savimi, savo galia bei tikėjimo savo kompetencija dalyvauti politikoje ir viešajame gyvenime.

Tokie duomenys paaiškėjo Pilietinės visuomenės institutui atlikus Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso tyrimą 2010 m., kurio metu pirmą kartą buvo matuojamas gyventojų politinis išprusimas.

Kaip matyti iš atlikto tyrimo, praėjusiais metais visuomenės pilietinis pajėgumas, kaip ir ankstesniu laikotarpiu, buvo gana menkas, jo indeksas siekė tik 35,5 iš 100 galimų.

Šiais metais visuomenės pilietinės galios indeksas nestipriai paūgėjo – 2009 m. jis siekė 35,0 balus iš 100, 2008 m. – 33,2, o 2007 m. – 32,7.

Tuo metu jaunimo pilietinės galios indeksas 2010 m. buvo kiek aukštesnis ir siekė 38,9 iš 100.

Politiškai išprusę kaimo gyventojai ir vyresni žmonės

Norint nustatyti visuomenės politinį išprusimą, apklausiamiems gyventojams buvo užduodami penki klausimai: pirmasis jų tikrino, ar žmonės žino, kokį politinį postą užimą konservatorė-krikdemė I. Degutienė, antruoju buvo teiraujamasi, kas turi teisę nuspręsti, kad įstatymas prieštarauja Konstitucijai, trečiuoju klausiama, kuri partija turi daugiausia vietų Seime šiuo metu, ketvirtuoju – kurią iš išvardintų partijų laikytų pačia dešiniausia, penktuoju – kokia balsų dauguma Seimas gali atmesti prezidento veto.

Paaiškėjo, kad lietuviai iš esmės turi pakankamai žinių ir geba gana gerai orientuotis politinėje tikrovėje. Pavyzdžiui, kad I. Degutienė eina Seimo pirmininkės pareigas teisingai atsakė 85 proc. apklaustų respondentų, kad Konstitucinis Teismas turi teisę nutarti, jog teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, žinojo 75 proc. žmonių. Į klausimą apie daugiausia vietų Seime pelniusią partija, teisingai atsakė 60 proc. gyventojų, 57 proc. žmonių taip pat teisingai nurodė partijos poziciją kairės-dešinės skalėje, o 28 proc. žmonių žinojo, kokia balsų dauguma galima įveikti prezidento veto.

Teisingai į visus penkis klausimus atsakė 13,24 proc. žmonių, į keturis – 32,72 proc., į tris – 20,35 proc., į du – 18,11 proc., į vieną – 10,52 proc. Į jokį klausimą teisingai neatsakė 5,06 proc. apklaustų žmonių.

Labiausiai politiškai išprusę pasirodė kaimo gyventojai, vyresni žmonės, taip pat žmonės su aukštuoju ar aukštesniuoju išsilavinimu. Menkiausiai apie politiką išmano mokiniai, studentai, didmiesčių gyventojai, rusų ir lenkų tautybių žmonės.

„Bendras vaizdas, lyginant su kitomis šalimis, visų pirma JAV, yra labai geras. Toje pačioje JAV, kur yra tik dvipartinė sistema ir klausimas apie tai, kokia partija turi daugumą parlamente yra atitinkamai lengvesnis. Amerikoje į tuos klausimus atsako 10-20 proc. punktų mažiau žmonių nei Lietuvoje“, – pirmadienį surengtame tyrimo pristatyme kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, politologė Ainė Ramonaitė. 

Trūksta pasitikėjimo

Apklaustųjų gyventojų buvo teiraujamasi ir apie tai, kaip jie vertina savo kompetenciją bei politinį veiksmingumą. Žmonių buvo prašoma nurodyti, ar jie sutinka, ar nesutinka su keturiais teiginiais: „Manau, kad esu pakankamai kompetentingas dalyvauti politiniame gyvenime“, „Manau, kad turiu gerą supratimą apie svarbiausias problemas mūsų šalyje“, „Manau, kad galėčiau ne blogiau atlikti politines pareigas valstybėje nei dauguma kitų žmonių“, „Manau, kad išmanau apie politiką ir valdymą geriau nei dauguma žmonių“.

„Išprusimo procentai buvo milžiniški, o pasitikėjimo savo kompetencija procentai labai maži, nors atrodytų, jeigu žmogus išmano viską apie politiką ir sugeba atsakyti į sudėtingus klausimus netgi iš Konstitucijos, tai galėtų jaustis visai kompetentingas, bet ne. Tokių besijaučiančių kompetentingais, atsakiusių, kad visiškai sutinka su teiginiais, iš viso mažai, o kad sutinka – truputėlį daugiau, bet dauguma atsako, kad visiškai nesutinka arba nesutinka su tais teiginiais“, – pasakojo A. Ramonaitė.

Pasak duomenų, savo kompetenciją nuvertina apie 62 proc. žmonių.

A. Ramonaitės teigimu, iš tyrimo matyti, jog kompetentingiausi jaučiasi vyrai, gyvenantys miestuose ir turintys aukštąjį išsilavinimą, blogiausiai savo gebėjimus ir veiksmingumą vertina – žmonės su pradiniu išsilavinimu, lenkų tautybės piliečiai, moksleiviai ir studentai.

Tiriant žmonių aktyvumą, paaiškėjo, kad daugiau nei pusė apklaustųjų teigia, esą domėtis vykstančiais procesais piliečiui yra būtina, bet tikinčiųjų, jog kiekvienas asmuo turėtų aktyviai dalyvauti bendruomenės veikloje, Lietuvoje yra mažiau nei ketvirtadalis.

„Nėra esminių problemų su bendruoju Lietuvos politiniu išprusimu, išskyrus jaunimą, bet paradoksalu, kad tas išprusimas lyg neduoda to rezultato, kurio norėtume, ir neveda į politinį aktyvumą. Šiuo atveju ta pilietinė galia labiau priklauso nuo pasitikėjimo savo kompetencija ir pareigos dalyvauti jausmo“, – teigė politologė.

„Ko Lietuvos žmonėms trūksta, tai daugiau tokio pasitikėjimo savo jėgomis, nors, aišku, mes niekad nepranoksime amerikiečių, kurie taip išugdyti, kad jie jaučiasi viską galintys, kompetentingi ir taip toliau. Gal to ir nereikia, mūsų žmonės kuklūs, tegul ir būna tokie, bet vis tiek, akivaizdu, kad tas kuklumas turi ryšį su pasyvumu“, – pridūrė mokslininkė.

Jaunimo politinis išprusimas menkiausias

Kaip parodė Pilietinės visuomenės instituto bei visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atliktas tyrimas, jaunų žmonių politinis išprusimas Lietuvoje yra silpnesnis nei vyresniųjų šalies gyventojų – tik 4 iš 10 jaunų žmonių gali nurodyti, kokia partija laimėjo paskutinius rinkimus į Seimą bei nurodyti jos vietą kairės-dešinės skalėje. Jaunimo teisingų atsakymų procentas buvo 14-18 proc. menkesnis nei visos visuomenės teisingų atsakymų nuošimtis.

„Mūsų jaunimas yra Amerika – yra mažiau išprusę nei mūsų visuomenė“, – pristatyme juokavo sociologė Rūta Žiliukaitė.

Tačiau, pasak jos, jauni žmonės yra labiau linkę tikėti eilinio piliečio galia paveikti visuomenei svarbius sprendimus ir yra dažniau pasiryžę imtis veiklos, jei bendruomenei iškyla kokia nors problema.

Pavyzdžiui, paklausti, kaip elgtųsi, jeigu jiems ir jų aplinkos žmonėms iškiltų vietinės reikšmės problema, pavyzdžiui, šalia gyvenamosios vietos būtų ketinama statyti kenksmingų atliekų perdirbimo gamyklą, jauni žmonės dažniau nurodė, kad imtųsi organizuoti veiklą šiai problemai spręsti – tarp jų taip manančių buvo 31 proc. Tokių žmonių dalis visoje visuomenėje yra mažesnė – 22 proc.

Lietuvos jaunimui yra būdingas ir optimistiškesnis požiūris į eilinių piliečių galią paveikti visuomenei svarbius sprendimus. Jaunimo pilietinės įtakos suvokimo indeksas yra 56,5, tuo tarpu visos visuomenės pilietinės įtakos suvokimo indekso vidurkis – 47,0 iš 100 galimų.

„Yra du rodikliai, kurie jaunimą atskiria nuo visos visuomenės – tai yra tikėjimas savo pačių ir kitų eilinių piliečių bei visuomeninių organizacijų įtaka. Jauni žmonės tiki, kad eiliniai piliečiai gali paveikti sprendimus, kurie svarbūs visai visuomenei ir atskiroms jos grupėms. Taip pat jaunimui dažniau būdinga nuostata imtis veiklos, jeigu bendruomenei iškyla tam tikra problema“, – pasakojo sociologė Rūta Žiliukaitė.

Mokslininkės pasakojimu, jaunimas kiek rečiau dalyvauja tokiose akcijose, kurios sutraukia visą visuomenę, pavyzdžiui, rečiau dalyvauja labdaros akcijose. Tačiau jaunieji visuomenės nariai dažniau pasirašo įvairias peticijas internetu ir panašiai.

R. Žiliukaitė taip pat pabrėžė, kad ten, kur minimas žodis „politika“ jaunimo rezultatai paprastai būna prastesni nei visos visuomenės.

„Jei analizuoji jaunimo duomenis, tai ten, kur paminėtas žodis „politika“, visą laiką rodikliai daug prastesni: „politika“ ir „Seimas“. Va, čia ir yra klausimas – ar gali būti taip, kad mes raškome vaisius proceso, kurį stebime mūsų visuomenėje (o joje yra stebimas politinis susvetimėjimas)? Kai jaunimo paklausiama, ar jie imtųsi spręsti problemas, imtųsi organizuoti veiklą, spręsti problemą, kuri iškyla vietos bendruomenei, nurodo, kad „taip, imtųsi spręsti“, bet kai paklausiama, ar imtųsi spręsti problemą, jeigu demokratiniam režimui Lietuvoje iškiltų pavojus, prezidentas įvestų tiesioginį valdymą ir paleistų Seimą, jaunimo aktyvumas ir nuostatos yra tokios pat, kaip visos visuomenės“, – teigė R. Žiliukaitė.

Eglė Samoškaitė

DELFI