Europos prisitaikymo prie
globalizacijos padarinių fondas (EGF) skirtas remti dėl
esminių su globalizacija susijusių struktūrinių pasaulio prekybos
tendencijų pokyčių bei pasaulio finansų ir ekonomikos krizės
atleistus darbuotojus, kai dėl jų atleidimo regiono ar vietos
ekonomika patiria žymų neigiamą poveikį.



Pagrindinė fondo veikla – tai
individualiai pritaikyta veikla, padedanti darbuotojams kuo greičiau
grįžti į darbo rinką.

Europos prisitaikymo prie
globalizacijos padarinių fondas:


· padės greičiau rasti naują darbą
dėl globalizacijos, pasaulio finansų ir ekonomikos krizės
atleistiems darbuotojams;


· finansuos specialias laikinas
priemones, sudarytas pagal individualiems poreikiams pritaikytų
paslaugų paketą;


· suteiks pagalbą ieškant darbo,
profesinį orientavimą, konkretiems poreikiams pritaikytą profesinį
mokymą ir perkvalifikavimą, verslumo skatinimą ir kt.

EGF
teisinis pagrindas

Europos prisitaikymo prie
globalizacijos padarinių fondas įsteigtas 2006 m. gruodžio 20 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1927/2006. Šis
Reglamentas nustato tvarką valstybėms narėms, pageidaujančioms
kreiptis pagalbos. Šiuo metu Reglamentas yra keičiamas.

Kam skiriamos fondo lėšos?
Fondo lėšos skiriamos tik dėl
priežasčių, susijusių su globalizacija, pasaulio finansų ir
ekonomikos krize iš darbo atleistiems žmonėms padėti. Iš EGF
nefinansuojamos įmonių modernizacijos arba struktūrinės
pertvarkos išlaidos. Iš EGF teikiama vienkartinė individuali
parama ribotą laikotarpį.

Kokios paramos ir kokioms priemonėms
galima prašyti?
Pagal globalizacijos fondo reglamentą
finansinė parama gali būti skiriama aktyvioms darbo rinkos
priemonėms finansuoti. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės
nustatytos Užimtumo rėmimo įstatyme: tai pagalba ieškant darbo,
profesinis mokymas, įdarbinimas subsidijuojant, darbo įgūdžių
įgijimo rėmimas, viešieji darbai ir t.t. Šiuo metu Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija rengia papildomų aktyvių darbo rinkos
priemonių paketą, kurios taip pat galės būti finansuojamos iš
EGF. Svarstomos tokios priemonės: savarankiško užimtumo rėmimo
(verslo liudijimo įsigijimas, konsultacijos ir kt.), greitojo
įsidarbinimo skatinimo, darbo užmokesčio skirtumo kompensavimo,
papildomo mobilumo išmokų ir kt.


Teritorinės darbo biržos konsultantas
kartu su bedarbiu, rengdamas individualų įsidarbinimo planą,
sudarys individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketą,
įtraukdamas į šį paketą ne visas, o tam tikras pasirinktas
priemones.

Fondo lėšomis negali būti
finansuojamos pasyvios socialinės apsaugos priemonės (pavyzdžiui,
pensijos ar nedarbo išmokos), įmonių įsipareigojimai ar
restruktūrizacija.

Kokiais atvejais galima kreiptis į
Europos Komisiją dėl EGF paramos?

Norint prašyti EGF paramos, reikia
atitikti Reglamente apibrėžtus kriterijus, tai būtų:


· iš įmonės ( įskaitant
darbuotojus, atleistus jos tiekėjų ar tolesnės gamybos grandies
įmonėse) atleidžiama bent 500 darbuotojų per 4 mėnesių
laikotarpį;


· iš vieno sektoriaus atleidžiama
bent 500 darbuotojų per 9 mėnesių laikotarpį
;


· išimtinais atvejais atleistųjų
skaičius gali nesiekti 500
, t.y. kai atleidimai iš darbo
smarkiai paveikia užimtumo lygį ir vietos ekonomiką.


Parama teikiama nuo globalizacijos
padarinių bei pasaulio finansų ir ekonomikos krizės nukentėjusių
įmonių darbuotojams

Kas gali kreiptis paramos?

Visais atvejais dėl paramos iš
EGF į Europos Komisiją kreipiasi Valstybė narė, kadangi Valstybė
narė turi užtikrinti 35 procentų kofinansavimą nacionalinėmis
lėšomis. EGF finansuoja 65 procentus prašomos paramos sumos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo
ministeriją yra paskyrusi EGF vadovaujančiąja institucija. Tokiu
būdu paraišką Europos Komisijai teikia ministerija. Priklausomai
nuo atleidimų mąsto, teritorijos, paraišką rengia arba teritorinė
darbo birža, arba Lietuvos darbo birža.

Pavieniai asmenys arba organizacijos
tiesiogiai kreiptis į Europos Komisiją dėl globalizacijos fondo
paramos negali.

Kaip EGF sistema veikia
Lietuvoje?


Globalizacijos fondo parama
Lietuvoje teikiama per teritorines darbo biržas

Kodėl Lietuvoje globalizacijos
fondo parama teikiama per teritorines darbo biržas?

1.
Globalizacijos fondas skirtas atleistų iš darbo asmenų užimtumui
remti. Valstybė skiria ir valdo lėšas užimtumui remti bei sukuria
organizacinę struktūrą valstybės lėšoms įsisavinti,
įgyvendinant užimtumo rėmimo tikslus ir uždavinius.
2.
Lietuvoje aktyvias darbo rinkos politikos priemones, kurias nustato
Užimtumo rėmimo įstatymas, įgyvendina valstybinė užimtumo
tarnyba – Lietuvos darbo birža ir jos teritoriniai padaliniai.
3.
Lietuvoje kofinansavimo lėšas sudaro Užimtumo fondo lėšos,
kurios skiriamos Lietuvos darbo biržai priemonėms finansuoti.
4.
Institucija, teikianti valstybės paramą, pirmiausia turi įvertinti,
ar reikalinga valstybės parama, ar atleisto asmens įsidarbinimo
klausimai negali būti išspręsti be valstybės paramos. Jei tokia
parama reikalinga, reikalinga institucija, kuri kontroliuotų
valstybės lėšų užimtumui remti naudojimą, stebėtų taikomų
priemonių efektyvumą, sprendžiant asmenų integravimo į darbo
rinką klausimus. Šios funkcijos teisės aktais priskirtos Lietuvos
darbo biržai.

5. Vadovaujantis kitų valstybių
narių patirtimi įgyvendinant EGF projektus – pagrindinės
institucijos, įgyvendinančios EGF projektų priemones, yra
Valstybinės užimtumo tarnybos (Lietuvoje – Darbo birža).

Parengta pagal LR Vyriausybės nutarimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų naudojimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo