Daugėjant įmonių, kuriose su ekonominiu sunkmečiu kovojama trumpinant darbo laiką, galima atsižvelgti į tokią problemą jau išsprendusios Austrijos pavyzdį. Joje šiuo metu daugiau nei 22 tūkst. darbuotojų 77 įmonėse dirba trumpesniu darbo laiku. Darbo rinkos tarnybos ir Socialinių ir darbo reikalų ministerijos duomenimis šis skaičius didės iki 30 tūkst. per 2009 m. vasario mėn. ir dar augs (greičiausiai pasieks 40 tūkst.). Palyginimui – tokių darbuotojų skaičius per paskutinius tris 2007 m. mėnesius vidutiniškai siekė tik 200. Dauguma trumpesniu darbo laiku dirbančių darbuotojų yra metalo sektoriuje (automobilių ir automobilių tiekėjų pramonėje), taip pat medžio ir plastmasės sektoriuose.

Toks darbo laiko trumpinimas yra vertinamas tiek profesinių sąjungų, tiek valdžios kaip galimybė išvengti masinio nedarbo dėl dabartinės ekonominės krizės ir turėtų būti derinamas su mokymo bei perkvalifikavimo priemonėmis.


Tačiau norint darbo laiką sutrumpinti, reiks laikytis griežtos procedūros – sutrumpinto darbo laiko darbas gali būti įvestas tik kolektyvine sutartimi, darbo sutartimi ar individualiu susitarimu tarp darbuotojo ir darbdavio.

Darbdavys iš kompetetingo Darbo rinkos tarnybos organo gali gauti specialią subsidiją, skirtą kompensuoti daliai darbo užmokesčio praradimų, patiriamų darbuotojų dėl sutrumpinto darbo laiko, su salyga jei:

1) Rimtas pakankamai ilgo laikotarpio ekonomikos smukimas sukėlė laikiną darbo nebuvimą.

2) Vietinis darbo tarnybos padalinys buvo informuotas prieš protingą terminą.

3) Ir ypač tik jei darbuotojai ir darbdaviai buvo sudarę kolektyvinį susitarimą dėl trumpalaikės pašalpos mokėjimo per trumpo laiko darbo laikotarpį.

Subsidija neskiriama darbdaviui, jei nėra tokio kolektyvinio susitarimo, kuriame, be kitų salygų, yra išlygtos ir šios:
  a) kad nė vienas darbuotojas nebus atleistas per minėtą periodą (kuriuo įmonėje dirbama trumpesniu darbo laiku),

  b) kad per bet kurias keturias iš eilės einančias savaites bus dirbama bet 30,8 val (tai taikoma toms įmonėms, kuriose kolektyviniu susitarimu susitarta dėl 38,5 valandų darbo savaitės; skaičius mažinamas proporcingai jei įprastos darbo valandos yra trumpesnės).

  b) ir kad už tas valandas, kai nebus dirbama, darbdavys mokės darbuotojams kompensacinę pašalpą siekiančią bent atitinkamą nedarbo pašalpą.
 
Austrijos firmos gali įdarbinti trumpesniu darbo laiku dirbančius darbuotojus trims mėnesiams su galimu termino pratęsimu tam tikrais išimtiniais atvejais (jei 25 proc. kompanijos darbuotojų yra vyresni nei 45 m. amžiaus). Šiuo metu parlamente yra svarstomas įstatymo projektas, kuris leistų išplėsti minėta terminą iki 18 mėnesių. Kadangi laikinai agentūros įdarbinti darbuotojai yra ypač veikiami ekonominės krizės nuo 2008 lapkričio jie gali dirbti pagal šias trumpalaikio darbo sąlygas.

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos informacija