“Dirbame, kad
….GYVENTUME“
 

ATASKAITA

2007 m. birželio
8 d. – 2008 m. gegužės 31 d.
 
 

Atsiradus
peties jausmui, atsiranda ir jėgos pojūtis …

V.Radžvilas 
 

      Praeito
laikotarpio profesinių sąjungų veiksmus lėmė pasikeitusi situacija
darbo rinkoje – darbo jėgos trūkumas, emigrantų su kita, pagarbių
darbo santykių, patirtimi grįžimas, surengtos akcijos, po kurių
profsąjungų reitingai pakildavo. Didžiausi jie buvo balandyje – 42
proc., Žinant, kad LR Seimo reitingas yra 20, Vyriausybės 22, atrodo,
kad visuomenėje turime visai neblogą įvaizdį.

      Derybos
dėl darbo užmokesčio, kolektyvinės sutartys

 

          Pernai metų konferencijoje buvo priimtas
kreipimasis dėl mokesčių reformos, progresinių mokesčių įvedimo,
sekančių reformos žingsnių:  nekilnojamojo turto, dividendų
apmokestinimo, mokesčio už autorinius atlyginimus suvienodinimo su
gyventojų pajamų mokesčiu ir kt. Deja, visų pakraipų politikai
liko kurti. Tik nuo 2008 m. sausio 1 d. gyventojų pajamų mokestis
sumažėjo iki 24 proc., neapmokestinamų pajamų dydis liko nepakitęs.
Visos partijos realiai gynė tik verslo interesus. Palankus politinis
momentas valdančiosios daugumos, deja, taip ir nebuvo išnaudotas.

          Svarbiausiu viso pasaulio profsąjungų
tikslas yra didesnis darbo užmokestis. Kaip jau kalbėjome pernai,
mūsų profesinėje sąjungoje derybos dėl darbo užmokesčio jau keli
metai nėra tabu, tačiau tikriausiai mus visus kankina klausimas kodėl
vis dėlto žmonės nesiryžta ryžtingai kautis dėl savo darbo užmokesčio?

          Tai iš dalies atspindi 2008 m. balandžio
mėn. „Baltijos tyrimai“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.
Svarbiausiomis problemomis darbuotojai įvardijo – kainų  kilimą
– 54 proc., kovą su korupcija – 17 proc., emigraciją 14 proc.
,  politinę krizę –13 proc., Ignalinos atominės elektrines
problemas – 12 proc., darbo užmokestis kaip problema yra tik šeštoje
vietoje  – 10 proc.

          Suprasdama, kad darbo užmokestis užtikrina
ekonominę laisvę ir  iš to gimstančias visas kitas laisves,
maistininkų profsąjunga (LMP), kaip numatė viena iš mūsų konferencijos
rezoliucijų, nuosekliai siekė skaidrios darbo užmokesčio sistemos
kiekvienoje kolektyvinėje sutartyje.

          Reikia konstatuoti, kad derybos dėl
kolektyvinių sutarčių tampa vis sudėtingesnės. Profesinės sąjungos
kelia vis didesnius reikalavimus, stengiasi pasiekti realaus darbo užmokesčio
pakėlimo, skaidrios sistemos, kitų garantijų. Iš kitos pusės darbdaviai
turi žymiai geresnes galimybes deryboms pasitelkti didelius intelektualinius
resursus, o profsąjungas, deja, daugumoje atstovauja visuomenininkai.
Kadangi kolektyvinėse derybose, net įmonėse deklaruojančiose socialiai
atsakingo verslo politiką, kol kas nepavyksta susitarti, Lietuvoje
būtina priimti įstatymų pataisas, kad būtų užtikrintas laikas
profsąjunginiam darbui, lėšos išrinktų atstovų darbo apmokėjimui,
jų mokymui, darbuotojų, nesančių profsąjungos nariais, atstovavimo
mokestis ir kt.

          Mūsų pasirašomose kolektyvinėse
sutartyse darbo užmokesčio skyrius, įkainiai, algos, kaip ir reikalauja
LR Darbo kodeksas, per dideles kovas tampa privaloma sutarties dalimi.

          Pagaliau LR Prezidentas vis dėlto
pasirašė LR Seime gegužės 13 d. priimtas darbo kodekso pataisas
ir pagaliau visur taps teisingesnis apmokėjimas už viršvalandžius,
šventines dienas – nuo pilno darbo užmokesčio, o ne nuo bazinės
dalies.  Tikėkimės, kad pagaliau tai užbaigs primityvų kai
kurių darbdavių sukčiavimą.

          Sekanti didelė visos Lietuvos visuomenės
ir, žinoma, darbuotojų problema – darbo užmokesčio diferenciacija.
Lietuvoje santykis tarp žemiausio ir aukščiausio lygio vadovų darbo
užmokesčio yra iki 7 kartų, Estijoje – 4,7 karto. Tokią padėtį
galime pakeisti tik būdami visi solidarūs.

          Kartu įgavome ir eilę naujų patirčių.
Perėjus prie aukštų gaidų (pasitelkus kolektyvinių ginčų mechanizmą,
informavus EFFAT, EWC) pagaliau pasirašyta kolektyvinė sutartis UAB
„Philip Morris Lietuva“. Kiek žinome, pirmas Lietuvoje papildomai
pasirašytas susitarimas prie kolektyvinės sutarties dėl informavimo-konsultavimo,
daug pastangų kainavo darbo apmokėjimo skyrius, informavimo ir konsultavimo
sąvokų suderinimas ir kt. Iš tokios patirties gimė ir kai kurios
dabartinės Darbo kodekso pataisos.

          Kita istorija – sutartis AB „Stumbras“
– didelės bereikalingos įtampos dėl darbo užmokesčio priedo prie
kolektyvinės sutarties, AB „Kraft Foods Lietuva“ dėl sutarties
pakeitimų ir papildymų, darbo užmokesčio padidinimo procento, darbuotojų
atstovų informavimo.

          Unikali padėtis su AB „Kalnapilio-Tauro
grupė“ sutartimi. Niekaip nepavykus suderinti premijavimo dydžių,
Darbo tvarkos taisyklių, kovo 27 d. darbuotojų priimta sutartis taip
ir gali likti nepasirašyta.

          Kolektyvinių derybų pamokos: profsąjungoms 
nenaudinga pasirašyti neterminuotą KS, nes darbdavys dirbtinai gali
vilkinti papildymų ir pakeitimų priėmimą ir profsąjungai reikia
labai daug pastangų ir žmogiškųjų bei materialinių resursų, būtina
pasirašyti derybų pradžios protokolą, kur aiškiai susitarti dėl
derybų proceso, informavimo, aiškių įgaliojimų, nepradėti derybų
su Darbdavio atstovais, kurie neturi realių galių spręsti klausimus,
dėl būsimo darbo užmokesčio indeksavimo reikia tartis galimai konkrečiau
(nurodant bazinius ar minimalius konkrečius užmokesčio pakėlimo
dydžius fiksuotą sumą ar procentus ir  labai konkrečius terminus).
Čia dabar geriausia turima UAB  „Švyturys–Utenos alus“
ir AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ patirtis.

          Geriausias „kabutėse“ šiemetinis
darbdavių išradimas iš fantastikos srities – mokėti premijas darbuotojams,
kurie nesirgo, nesinaudojo nei Darbo kodekse, nei kolektyvinėje sutartyje
numatytomis garantijomis ir dar dirbo išeiginėmis dienomis (VIČI
grupė). UAB “Plungės kooperatinės prekybos” įmonėje dėl suprantamos
ir skaidrios atlyginimo sistemos niekaip nepavyksta sutarti ir jau vėl
galvojama apie profsąjungų akcijas, nors aplinka regione – bedarbystė
ar darbo jėgos trūkumas tikrai apsunkina derybas ir žmonių pasiryžimą
kovoti.

          Keli papildymai dėl darbo užmokesčio
padidinimo, profsąjungų siūlymu, buvo padaryti UAB „Vilniaus duona“,
ten dalyvavome ir darbuotojų vertinimo komisijos posėdyje. Tikimės,
kad pasibaigus naujų įmonių statybai tiek Vilniuje, tiek Panevėžyje
darbuotojų sąlygos ženkliai pasikeis ir galėsime kelti žymiai didesnius
reikalavimus.

      Šiuo
metu kartu su AB “Alita”, UAB “Plungės kooperatinės prekybos”,
UAB “Plungės duonos”, UAB “Vičiūnai ir partneriai” profsąjungos
komitetais siekiame sudaryti naują AB “Alita” kolektyvinę sutartį
bei pagerinti Plungės įmonėse galiojančias kolektyvines sutartis.

Paprastai dėl
kolektyvinės sutarties sudarymo tariasi derybinė grupė. Šiai grupei
tenka didelė atsakomybė. Nepavykus susitarti (kas beveik niekada nerealu)
dėl 30-35 proc. atlyginimo padidinimo bei kitų išmokų padidinimo,
dalis darbuotojų reiškia pretenzijas, o kai kada ir atvirą nepasitenkinimą.
Būkime nuoširdūs – ar kartais patys nesukeliame darbuotojams nepagrįstų
lūkesčių dėl ko paskui kyla nereikalinga erzelynė.  

      Derybose
derybininkai vis dar yra paliekami vieni, – jokios palaikymo komandos.
Tai nelieka darbdavio nepastebėta, dažnokai girdime iš jo atstovų
ironiją, kad tai rūpi tik keliems žmonėms. Manome, kad čia ir yra
mūsų silpnoji pusė.

      Girdime,
skaitome kolegų užsienyje patirtį: derybos kartais trunka ir visą
parą, o už durų pasikeisdami laukia palaikymo komanda. Tai daro įspūdį
darbdaviui, jis mato profesinėje sąjungoje jėgą, solidarumą. Nebūtinai
palaikymo komandoje turi būti tik profsąjungiečiai, juk kolektyvinė
sutartis bus taikoma visiems.

          Todėl šioje situacijoje profesinės
sąjungos aktyvas, švelniai tariant, yra nusivylęs savo bendradarbių
nesupratimu: reiškia, kad iškovojot didesnį darbo apmokėjimą –
gerai, bet mes jums nepritariame ir su jumis nesusidėsime. Ar ne taip?
Norėčiau jus pakviesti diskusijai šiuo klausimu: ką mes turime padaryti,
kad bent tokiose įmonėse, kur geri kolektyvinių sutarčių pasiekimai,
daugėtų profesinės sąjungos narių?

      Vis
dėlto tikimės, kad kolektyvinė ubagystė vietoje derybų baigsis
Prezidentui pasirašius Darbo kodekso pataisas palengvinančias streiko
organizavimo sąlygas. Palengvėjus balsavimo procedūrai teoriškai
streikus bus galima greičiau suorganizuoti. Tačiau vis tiek tenka
pažymėti, kad ir toliau streikų organizavimas Lietuvoje lieka labiausiai
reglamentuotas visoje ES. Gavus nesuprantamus darbdavių protestus prieš
DK pakeitimus, kaip šiuo metu TT pirmininkei, teko kreiptis į Prezidento
patarėjus ir pateikti argumentus kodėl pataisos būtinos. Gegužės
28d. vykęs susitikimas su prezidento patarėjų komanda buvo naudingas
aiškinantis argumentus ir įtakojo dirbantiesiems palankius sprendimus.

          Nors dalyvavome LPSK ir Lietuvos pramoninkų
konfederacijos projekte dėl sektorinių derybų „SEDVITA“, tačiau
apgailestaujant reikia pažymėti, kad projektas kol kas lauktų rezultatų
nedavė. Mūsų grupėje dalyvavo asociacija „Lietuvos maisto pramonė“
ir Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“. Abiejų pusių
nuostabai pavyko išdiskutuoti eilę bendrų interesų bei spręstinų
problemų, tačiau paskutiniu momentu įmonės nedavė įgaliojimų
asociacijai pasirašyti net … ketinimų protokolo. Šitą darbą tęsti
vers pats gyvenimas, bet mes turime būti dar labiau organizuoti bendram
spaudimui.

          Sektorinių sutarčių pasirašymas
tikrai labai palengvintų darbą sudarant sutartis įmonėse. Prognozuotina,
kad galėtų būti alaus, duonos, konditerijos, alkoholio, cukraus,
mėsos ir kt. sektorių sutartys.

          Vėl prisiminėm infliacijos poveikį.
Lietuvos Respublikos Seimas bei Vyriausybė 2007 metų pabaigoje skubiai
priėmė nemažai norminių aktų gerinančių gyventojų socialines
– ekonomines gyvenimo sąlygas. Tuo tikslu paruošėme informacinius
lapelius apie pagrindinius ekonominius Lietuvos rodiklius, Lietuvos
Trišalės tarybos veiklą, socialines išmokas, įsigaliojusias nuo
2008 m. sausio 01 d. bei kitą būtiną informacinę medžiagą. Abu
mūsų profesinės sąjungos ekonomistai atstovavo visą LPSK darbo
apmokėjimo komisijoje prie LR Trišalės tarybos.

          Buvo apibendrinta ir išsiųsti komitetams
KS socialinių garantijų skyrių pasiekimai. Galvojame apie darbo apmokėjimo
skyrių apibendrinimą, tačiau dėl taikomų skirtingų sistemų tai
padaryti sudėtinga.

      Dalyvauta
darbo grupėje dėl susitarimo projekto su Lietuvos pramoninkų konfederacija
ruošime. Reikia tikėtis, kad artimiausiu metu LPSK pagaliau duos startą
derybų pradžiai.

          Neturėdami pakankamai reikiamų specialistų
pastoviai bendradarbiavome su Darbo ir socialinių tyrimų institutu,
Vilniaus universiteto dėstytojais. Esame dėkingi jiems už pagalbą
pagrindžiant savo reikalavimus, naujas idėjas ir žinias.
 

      Darbuotojų
teisių gynyba, įtaka įstatymleidystei.
 

          Ne kartą darbas ginant darbuotojų
interesus mus vertė jaustis, kad gyvename tarp besivarstančių durų
– gauni iš abiejų pusių. Iš darbdavių pusės – ko čia lendat
visur, ką čia fantazuojat ir kt., iš savo narių pusės – nieko
nedarot, ką čia sutarėt, per mažai ir t.t. Nepakankamai turim resursų
kelti žmonių sąmoningumą, bendrą supratimą, nes tas uždavinys,
galvoju, turėtų būti sprendžiamas nuo darželio ir mokyklos mūsų
švietimo sistemos. Tačiau savo tarpe mes turime daug žmonių su stuburu,
kurie nusipelnė ypatingos pagarbos. Metų moterimis galėtų būti
paskelbtos dvi „Švyturio“ alaus virėjos Jekaterina Smirnova ir
Virginija Viršilienė, kurios nesutiko su siūlomomis reorganizacijos
sąlygomis, dideliomis išeitinėmis pašalpomis ir iki galo gina savo
teises. Reikia žavėtis vidine šitų moterų stiprybe ir drąsa, šeimos
narių, bendradarbių palaikymu. Tai pirmas precedentas Lietuvoje, kai
profsąjungos komitetas kreipėsi dėl profsąjungų teisių pažeidimų.
Dėkojame už stiprybę Raimondui, organizacijoms, kurios siuntė palaikymo
ir protesto laiškus. Būdų yra visokių. Už stiprybę šiemet reikia
padėkoti ir kitiems.

      Apgailestaujant
turime pripažinti, kad vieni iš silpniausių yra mūsų kolektyvinių
sutarčių saugos darbe skyriai. Visi suprantame, kad būtina gerinti
darbo aplinką bei užtikrinti saugias darbo sąlygas. Nors Lietuvos
Respublikos įstatymai numato profesinių sąjungų teises sprendžiant
šiuos klausimus, tačiau dėl žinių trūkumo mūsų galimybės gerinti
šį skyrių yra vis dar labai menkos. Manome, kad šioje srityje vis
tik ne viską lemia žinių trūkumas. Problemą didina ir mūsų pačių
neorganizuotumas, o tiksliau – įmonių saugos ir sveikatos darbe
komitetų narių didelis užimtumas tiesioginiame darbe, nepakankamas
pasiruošimas, kartais ir pasyvumas. Juk jie pirmieji pastebi problemas
ir jas gali spręsti, bent jau rodyti iniciatyvą spręsti. Šiems komitetams
paramą visada suteikia teritorinių darbo inspekcijų saugos darbe
specialistai. Tik reikia juos kviesti. Juk įmonių saugos darbe komitetai
galėtų bendradarbiauti su teritorinėmis darbo inspekcijomis, kviestis
į savo posėdžius, prašyti naujausios medžiagos ir pan.

          Gaila, bet nesulaukėme jokios realios
pagalbos iš į LPSK įdarbinto darbų saugos specialisto, o darbų
saugos skyrius LPSK arba specialistas mūsų šakoje tebelieka siekiamybe.

          Keistinas ir pats įstatymas – turėtų
būti privalomas, aiškiai reglamentuotas įmonių saugos darbe komitetų
narių mokymo sąlygos, tam skirtas laikas ir aiškūs kvalifikaciniai
reikalavimai. Jokie susitarimai įmonėse negali išspręsti šių atstovų
paruošimo.

      Atskirai
norėtųsi aptarti trišalį bendradarbiavimą. Be veiklos LR Trišalėje
taryboje (TT), norisi pasidžiaugti, kad mūsų atstovai yra eilės
savivaldybių TT nariais – Klaipėdoje, Plungėje, Kėdainiuose, Anykščiuose.
Vadinasi mūsų profsąjungos žmonėms patikima ir didelė atsakomybė.
Norėtųsi, kad būtų aiški bendra visų Lietuvos profsąjungų regioninė
politika, vyktų ne tik koordinatorių, bet ir visų trišalių tarybų
narių (prie Valstybinės darbo inspekcijos, Sodros, Darbo biržų)
apmokymai, formuluojami bendri tikslai, uždaviniai, bendras koordinavimas,
patirties apibendrinimas. Apgailestauju, kad iki šiol nėra bendros
LPSK strategijos TT klausimu –  paruoštų gairių, įstatų, susitarimų
projektų ir kt. Ignoruojama gera Klaipėdos patirtis kaip pvz. metiniai
darbo planai, susitikimai su mieste rinktais LR Seimo nariais, darbas
su žiniasklaida. Gaila, kad kol kas pagrindinis koordinatorių darbo
kokybės vertinimo rodiklis – lojalumas LPSK vadovams.

      Dalyvavome
teikiant siūlymus ir svarstyme darbo nuomos, socialinio maitinimo,
socialinių lengvatų įstatymams.
 
 

          Profesinės sąjungos struktūrų
reforma
 

      Galima
teigti, kad mūsų visų inicijuota profesinių sąjungų struktūros
reforma startavo sėkmingai. Jei 2006 m. šakoje dirbo 5 etatiniai ar
dalinai dirbantys darbuotojai, tai šiandien, koncentravus lėšas,
savo šakoje turime 7 darbuotojus. Dar dviejose tarptautinio kapitalo
įmonėse pirmininkai yra išlaikomi iš nario mokesčio liekančio
vietoje. Šiandien 100 proc. nario mokestį į šaką perveda 18 įmonių
(2006 m. buvo 11). Tikimės ir likusių organizacijų apsisprendimo,
nes jis lems tolimesnį mūsų stiprėjimą ir kolegų iš ES šalių
požiūrį į mus.

      Kitais
metais vyksiančiame V šakos suvažiavime turėsime aptarti daugybę
dalykų, papildyti įstatus dėl kolektyvinių ginčų sprendimo procedūros
ir kt. praktikoje iškilusių klausimų. Jau dabar mūsų teisininkas
analizuoja įstatus ir artimiausiam Įgaliotinių tarybos posėdyje
pateiks pasiūlymus. Reikia, gal būt, galvoti ir apie nario mokesčio
atskaitymo skales, nes labai daug uždirbantys darbuotojai kartais,
deja, išstoja dėl didelio nario mokesčio. Žinoma, toks sprendimas
būtų ir rizikingas.

      Norėtųsi
kalbėti ir apie drausmę. Prašytą statistinę atskaitą laiku atsiuntė
… tik 3 organizacijos,  šiuo metu dar trūksta 9 ataskaitų.
Kaip tada apibendrinti veiklą, aprėptį, tendencijas ? Labai sunkiai
rinkome narių sąrašus, kai kurios organizacijos pateikė tik pavardes
be jokių kontaktų ir t.t. O juk visi nutarėme daryti narių duomenų
bazę, kad matytume žmonių judėjimą, galėtume operatyviai ne tik
komitetams, bet ir nariams siųsti informaciją.Tik tai gali užtikrinti
mūsų organizacijos gyvybingumą. Manau, kad per mažai skleidžiame
informaciją apie galimybę mokėti nario mokestį per banką ypač
aukštesnio išsilavinimo darbuotojams, kurie bijo kad narystę pamatys
darbdavys ir nenori atsiskleisti.

      Reikia
galvoti ir apie nario bilietus. LPSK siūlymas yra sujungti su Master
Card kreditine kortele per Ūkio banką. Bilieto kaina būtų 17 Lt.

          Dabartiniu metu baigiamos  reorganizacijos
procedūros AB „Gubernija“, AB „Alita“. Gyvenimas parodė, kad
padarėme racionalų sprendimą, naudojant šiuolaikines technologijas
vien tik apskaitos vedimui sutaupėme nemažai profsąjunginių lėšų,
kurias galėjome nukreipti kitam darbui.  Pradėjo stiprėti Aukštaitijos
regionas – atsikūrė organizacijos AB „Pieno žvaigždės“ filiale
„Panevėžio pienas“, UAB „Vilniaus duona“ Panevėžio filiale,
stiprėja „Kalnapilio“ organizacija, pradėti pokalbiai dėl profsąjungos
įsikūrimo UAB „Daumantų majonezas“. Naujų narių pritraukimui
reikia daugiau darbuotojų, todėl siūlom palaikyti žemaičių siūlymą
ir nukreipti kaupiamus 5 proc. nario mokesčio naujo darbuotojo priėmimui.

          Kitas pajamų šaltinis – 2 proc. gyventojų
pajamų mokestis (GPM). Deja, reikia konstatuoti, kad nepakankamai 
padirbėjome su savo nariais, kaimynais  ir bendradarbiais. Kitos
nevyriausybinės organizacijos, net ir neturėdamos stabilių struktūrų,
sugeba surinkti daugiau lėšų (LMP gavome 2005m.  15,4 tūkst.
Lt; 2006m, – 8,8 tūkst.Lt ir 2007m. – 10,- tūkst.Lt). GPM surinkimo
kampanijos pavyzdžių mums visiems galėtų būti, pavyzdžiui,bažnyčia.

      Laikas
pradėti galvoti ir apie atstovavimo mokesčio nustatymą ne profsąjungos
nariams, nes profsąjunga derasi ir dėl jų garantijų, dėl šakos
atstovavimo mokesčio.

Reikėtų visiems
nepamiršti genialaus posakio: „kas neturi pinigų, tas ieško pigių
sprendimų“…
 

      Švietimas 

      Praėjusį
laikotarpį organizavome seminarus, mokymus bei susitikimus su
įmonių darbuotojais ir profesinės sąjungos nariais. Juose plačiau
aiškinta kolektyvinių sutarčių svarbą, darbo užmokesčio apskaičiavimo
ypatumus, supažindinta su naujausiais Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės
priimtais norminiais aktais, Respublikos Trišalės tarybos veiklą.
Buvo aptarta miestuose bei rajonuose veikiančių trišalių komisijų
veikla. Tokie seminarai bei susitikimai buvo organizuoti Pasvalio, Šiaulių,
Panevėžio miestuose, Klaipėdos regiono įmonių esančių maistininkų
profesinės sąjungos nariais. Daug paramos bei konsultacijų buvo suteikta
AB „Danisco Sugar Panevėžys“ profesinės sąjungos nariams uždarant
įmonę. Visi turime padėkoti Vidai už surengtą nuoširdžią solidarumo
popietę Panevėžio muzikiniame teatre.

      . 

      Jaunimo
įtraukimas
 

      Panevėžio
raj. poilsiavietėje „Vaikystės šilelis“ rugpjūčio mėnesį
kartu su Ryšininkų profsąjunga vyko LMP seminaras jaunimui ir LPSK
Jaunimo centro konferencija, bendras seminaras su metalistų profsąjunga
Vilniuje praėjusį savaitgalį. LPSK inicijuota jaunimo centro reforma
kelia daug klausimų  ir, norėtųsi, kad ji sustiprintų dabar
esamą lygį ir tuo pačiu įtaką sprendžiant jaunimo problemas tiek
šalyje, tiek įmonėje. Pagaliau turi atsirasti pamaina ilgamečiams
profesinių sąjungų šakų pirmininkams.
 

      Bendradarbiavimas
su Lietuvos ir užsienio profesinėmis sąjungomis
 

Dalyvavome
giminingos profesinės sąjungos SEL suvažiavime Suomijoje. LMP lankėsi
giminingos Norvegijos profesinės sąjungos (NNN) atstovės. Kaune surengtas
seminaras tarptautinio kapitalo įmonių profsąjungų atstovams Europos
darbo tarybų (EWC) vaidmens ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbos
klausimais.

Rugsėjo mėn.
dalyvauta TDO konferencijose dėl  viešbučių – restoranų darbuotojų
įtraukimo į profesines sąjungas klausimais Rygoje ir Briuselyje.
Tai būtų mūsų profsąjungai naujas iššūkis – darbuotojų kaita,
kišenpinigiai, laikinos darbo sutartys, bet tai LMP žmogiškųjų
resursų klausimas.

      Dalyvauta
Tarptautinės darbo organizacijos (TDO/ILO) konferencijoje apie tarptautinės
apie maisto gamybos grandinės įtaką užimtumui maisto pramonėje.
Šiandien šiuo klausimų reikėtų palaikyti LRS Ekonomikos komiteto
siūlymus reguliuojant prekybos tinklų darbą. Džiaugiamės, kad prekybos
tinklų darbuotojai pagaliau išdrįso jungtis į profesines sąjungas
ir pradės ginti savo teises.

      Dalyvauta
EFFAT Vykdomojo komiteto posėdyje Liuksemburge. Turime kvietimą dešimčiai
mūsų organizacijos jaunimo atstovų kartu su metalistų profsąjungos
jaunimu dalyvauti Danijos giminingos profsąjungos suvažiavime (NNF),
susitikti su kolegomis, apsilankyti įmonėse ir regiono organizacijose.

      Toliau
buvo tęsiami projektai su Belgijos, Prancūzijos, Austrijos, Danijos
kolegomis.
 

      Politika 

      Šiandien
Lietuvoje įsikūrė jau berods 37 – ta politinė partija „Profesinių
sąjungų centro“ partija, „Frontas“, „Tikroji kairė“…
Ar tai vienkartiniai rinkiminiai projektai? Koks mūsų organizacijos
požiūris, kokia politinė partija ar atskirais žmonėmis galime pasitikėti
ginant darbuotojo interesus, ką paremti, kam padėti? Tokie mūsų
būsimos darbotvarkės rudenį klausimai.

          Dalyvauta komisijos dėl nacionalinės
įmonių socialiai atsakingo verslo apdovanojimo suteikimo, socialinės
atsakomybės plėtros 2009 -2013 m. programos ruošimo  komisijose,
nacionalinio socialiai atsakingo verslo apdovanojimo įteikimo ceremonijoje
Vilniaus rotušėje.

LMP įsijungė
į „Baltosios bangos“ pilietinį judėjimą – pilietinę iniciatyva
pasisakanti už skaidrų darbo užmokesčio mokėjimą, gegužės mėnesį
dalyvauta „Baltosios bangos“ ženklo suteikimo metų jubiliejuje
Vilniuje.

Ne kartą dalyvauta
radijo laidose dėl pelno ir darbo užmokesčio paskirstymo problemų,
profesinių sąjungų vystymosi vizijos, siūlomų darbo kodekso pataisų
ir kt. darbuotojams aktualiais klausimais.
 

      Kelią
įveikia tik einantis…
 

          Visiems mums ir mūsų nariams linkiu
sparčių žingsnių link gerovės valstybės, kurioje gera būtų gyventi
visiems.
 

Gražina Gruzdienė

Pirmininkė