Per vienuolika šių metų mėnesių Lietuvoje darbo vietoje žuvo mažiau darbuotojų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tai pozityvi tendencija — tačiau mirtinų nelaimių vis dar fiksuojama per daug, o pavojingiausi sektoriai išlieka tie patys.

Pagal Eurostato 2022 m. duomenis: Lietuva – 4,46 mirtini nelaimingi atsitikimai 100 000 darbuotojų, aukščiau nei ES vidurkis (2,30). Blogesni rodikliai: Malta (6,08), Liuksemburgas (4,78)

Panašūs ar geresni: Airija (4,04), Austrija (3,99), Čekija (3,88)

Geriausiai saugumas užtikrintas: Vokietija (0,84), Nyderlandai (1,12) Lietuva vis dar patenka į rizikingiausių šalių grupę, todėl prevencija išlieka kritiškai svarbi.

Kodėl nelaimės kartojasi? Dažniausios priežastys:

• darbas be tinkamų apsaugos priemonių

• neaptvertos pavojingos zonos

• neatsakingai organizuoti kėlimo ir tvirtinimo darbai

• nesustabdyti įrenginiai atliekant priežiūrą

• darbas „kaip visada“, o ne pagal nustatytas taisykles

Prevencija turi būti reali, o ne „popierinė“

Tikras saugumas prasideda nuo darbdavio atsakomybės: aiškus rizikų vertinimas; tinkamos apsaugos priemonės; praktiniai mokymai; taisyklių laikymasis kasdien, be išimčių.

Profsąjungos yra svarbus darbuotojų saugos ir sveikatos garantas: stebi rizikų valdymą įmonėse; inicijuoja mokymus ir praktinius saugos seminarus; padeda darbuotojams reikalauti tinkamų apsaugos priemonių; atstovauja darbuotojų interesams nelaimės atveju.

Rodikliai gerėja, tačiau mirtinų nelaimių dar per daug.

Daugumos jų būtų galima išvengti, jei saugos kultūra būtų taikoma ne formaliai, o praktiškai — kiekvienoje darbo vietoje.

Profsąjunga gali užtikrinti, kad sauga darbe nebūtų formalumas, o reali kasdienė praktika.