LR Seime įregistruota Darbo kodekso 52 str. pataisa, kuria siūloma įtvirtinti nuostata, kad „Darbuotojai turi teisę atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavių nepasiekiami ne darbo laiku, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, jei to nereikalauja darbo pobūdis“.
Tuo norima sumažinti darbuotojų išnaudojimą ir spaudimą nuolat būti pasiekiamiems.
Tiesa, konkrečių sankcijų darbdaviams nenumatyta: pasak rengėjų, tai labiau prevencinio pobūdžio nuostata, siekiant ugdyti tiek darbdavių, tiek pačių darbuotojų suvokimą, jog po darbo reikėtų ilsėtis ir užduotis atlikti darbo metu.
Pasak Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos (LMP) pirmininko Raimondo Tamošausko, siūloma pataisa yra sveikintina iniciatyva.
Darbuotojai vis dažniau susiduria su negalėjimo atsijungti po darbo problema, nes nemažai darbų persikelia į virtualią erdvę, naudojamos technologijos, taigi vis daugiau darbuotojams duodama ne fizinio pobūdžio užduočių.
„Didžiausia problema atsiranda tada kai darbdavys supranta, jog darbuotojas gali padaryti darbą ir jo nedarbo metu, pavyzdžiui, būdamas namie, naudodamas įrenginius, kuriuos nemokamai suteikia darbdavys. Darbuotojui dažnai nepatogu ignoruoti darbdavio laiškus, žinutes, gaunamus į įmonės ryšio priemones, pavyzdžiui naujus telefonus. Kai kuriems darbdaviams tai tampa patogu – jie ima kurti papildomas užduotis darbuotojui“, – pažymi LMP pirmininkas ir priduria, kad Darbo kodekse yra numatyta, jog darbas po darbo valandų yra traktuojamas kaip budėjimas, ir tas laikas turi būti apmokamas kaip budėjimas, arba kaip viršvalandžiai.
„Jei už kiekvieną skambutį po darbo valandų būtų apmokama kaip už 1 val. papildomo darbo, gal ir problemos neliktų“, – sako R. Tamošauskas.
Visa „Žinių radijo“ diskusija – čia: