Balandžio 28-ąją minime Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos bei Tarptautinę žuvusiųjų darbe atminimo dieną. Tuo metu, kasmet vis dar įvyksta skaudžių nelaimių darbe, dėl kurių darbuotojai žūsta ar sunkiai sužalojami. Ne paslaptis, kad apdirbamoji pramonė, įskaitant ir maisto bei gėrimų gamybos sektorių, „lyderiauja“ liūdnoje statistikoje: 2024 m. apdirbamosios pramonės įmonėse, kuriose dirba ir maisto pramonės darbuotojai, įvyko 4 sunkūs nelaimingi atsitikimai ir 1 mirtinas atvejis. Tai sudaro reikšmingą dalį visų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų šalyje.
Maisto ir gėrimų pramonėje dirbančių darbuotojų darbo užmokestis dažnai nesiekia šalies vidutinio darbo užmokesčio, tačiau, ko gero, retai susimąstome, kad šis darbas yra sunkus ir keliantis riziką darbuotojų saugai bei sveikatai.
Išskiriamos šios darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) rizikos maisto pramonės įmonėse: fiziniai, cheminiai ir biologiniai pavojai, psichosocialiniai veiksniai, rizika, susijusi su naujomis technologijomis (automatizacija, robotizacija, dirbtiniu intelektu,).
Fiziniai pavojai:
- Dažni susižalojimai dėl darbo su mašinomis ir įrenginiais – kasmet fiksuojama daug nelaimingų atsitikimų, kurių 30% susiję su įrengimų naudojimu;
- Paslydimai, užkliuvimai ir kritimai – pagrindinės nelaimingų atsitikimų priežastys;
- Fizinis nuovargis;
- Fiziškai sunkus darbas, dažnas sunkių daiktų kilnojimas, darbas nepatogiose padėtyse dažnai lemia raumenų ir kaulų sistemos, kraujotakos sutrikimus, kt.;
- Ekstremalios temperatūros, staigūs temperatūros pokyčiai.
Cheminiai ir biologiniai pavojai kyla darbuotojams susiduriant su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, galinčiomis pažeisti odą ir plaučius bei dėl biologinių veiksnių (mikroorganizmų).
Ne mažiau problemų kelia ir psichosocialiniai veiksniai: didelis darbo tempas ir krūvis, triukšmas, stresas, psichologinis spaudimas, kurį patiria apie 9,5% darbuotojų, psichologinis nuovargis. Psichologinę įtampą didina ir stovimas darbas, monotoniškos užduotys, netinkamas darbo ir poilsio režimas, darbas naktimis.
Išskirtina ir naujųjų technologijų sukeliama rizika. Pažangūs automatizuoti sprendimai gali padėti atlikti pasikartojančias užduotis rūšiavimo, pakavimo, patikros linijose. Nors naujovės didina darbo efektyvumą, kai kurie darbuotojai gali neturėti pakankamai žinių, kaip veikia technologijos, kaip dirbti su naujomis mašinomis, robotais.
Tai sukelia nesaugumo jausmą, socialinę įtampą, padidina nelaimingų atsitikimų riziką. Kai kurie darbuotojai gali jaustis, kad jie tampa „sistemos priedais“, nesuprantantys viso proceso.
Ką reikėtų daryti, kad darbuotojai jaustųsi saugūs?
- Būtina edukuoti ir darbdavius, ir pačius darbuotojus. Darbuotojai turi gerai susipažinti su darbų saugos taisyklėmis, ir jiems neturi būti leidžiama dirbti, kol nebus patikrintos jų darbų saugos žinios.
- Skirti deramą dėmesį darbuotojų kvalifikavimui ir perkvalifikavimui, reikalingoms žinioms su naujomis technologijomis, mašinomis, robotais.
- Verta atsiminti, kad darbų sauga neapsiriboja tik darbuotojo darbo vieta, bet ji apima ir kelionę į darbą ir iš darbo, t. y., visą laiką, kuris skiriamas darbuotojo funkcijoms atlikti.
- Įmonėse turi būti steigiami ir sklandžiai veikti darbų saugos komitetai, kuriuose būtų ir profesinių sąjungų atstovai.
- Kol bus toleruojami nukrypimai nuo darbo, pavyzdžiui, viršvalandžiai, kai darbuotojai neturi net elementarios galimybės pailsėti, tol visuomet bus didesnė rizika darbuotojų saugumui. Todėl reikėtų svarstyti, kaip apsaugoti darbuotojus nuo pervargimo, trumpinti darbo valandas, viršijančias saugumo normas.
- Būtinas aktyvus profesinių sąjungų dalyvavimas formuojant saugos politiką, atstovaujant darbuotojų interesams, reikalaujant laikytis teisės aktų, inicijuojant mokymus, konsultuojant, padedant spręsti konfliktus ir skatinant pranešti apie pažeidimus bei investuoti į saugią darbo aplinką.
- Nebijoti sakyti “ne” nesaugioms darbo vietoms ir atsisakyti atlikti užduotis, kol bus tinkamai pasirūpinta saugumu!