Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga (LMPS) kartu su Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LŽŪDPSF) ragina Lietuvos vadovus neratifikuoti 2024 m. gruodžio 6 d. Europos Sąjungos (ES) ir MERCOSUR šalių (Brazilijos, Argentinos, Paragvajaus ir Urugvajaus) sudaryto susitarimo.
Profesinių sąjungų kreipimesi į LRS pirmininką Saulių Skvernelį, premjerą Gintautą Palucką, LRS komitetų pirmininkus ir LR Vyriausybės atstovus teigiama, kad šis susitarimas yra paremtas 1999 m. derybų direktyvomis ir akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos socialinio bei aplinkosauginio tvarumo ketinimams.
Kodėl ES ir MERCOSUR prekybos sutartis kelia susirūpinimą darbuotojų atstovams?
- Sudaryto susitarimo nuostatos dėl darbuotojų teisių yra per silpnos. Susitarimo skyriuje „Prekyba ir tvarus vystymasis“ esančiose nuostatose trūksta tvirtų vykdymo užtikrinimo mechanizmų, reikalingų siekiant eliminuoti darbuotojų teisių pažeidimus. Profesinės sąjungos susirūpinę tuo, kad šio susitarimo dėka neišvengiamai atsiras socialinis dempingas ir nesąžininga konkurencija, dėl ko gali būti pažeisti pačios ES darbo ir aplinkos apsaugos standartai, pablogėti darbo sąlygos ES, ypač žemės ūkio sektoriuje.
- ES ir MERCOSUR susitarimu neužtikrinami vartotojų interesai. Susitarimas paskatins prekybą ES vidaus rinkos žaidėjams taikomų standartų neatitinkančiais žemės ūkio produktais, ypač tokiais kaip mėsa. Yra suskaičiuota, kad dėl ES ir MERCOSUR susitarimo kasmet bus išmetama milijonai papildomų tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tai akivaizdžiai prieštarauja ES siekiui mažinti poveikį klimatui ir pereiti prie sveikesnės mitybos.
- Sandoris gali turėti pražūtingą poveikį aplinkai. Prognozuojama, kad dėl padidintų jautienos importo kvotų, MERCOSUR šalyse miškų naikinimas per metus paspartės mažiausiai 5 proc. Nors Europos Komisija (EK) pareiškė ketinanti iš naujo derėtis dėl nuostatų, susijusių su miškų apsauga, 2024 m. pasiektas rezultatas iš tikrųjų yra didelis žingsnis atgal ES kovoje prieš miškų naikinimą. Naujosios nuostatos numato esminius ES miškų kirtimo reglamento įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo pakeitimus, todėl ES ir MERCOSUR susitarimas kelia dar didesnę grėsmę Amazonės atogrąžų miškams ir kitoms ekosistemoms nei 2019 m. susitarimo versija.
„Susitarimas skatina intensyvesnę gyvulininkystę. MERCOSUR šalims suteikus papildomą patekimą į ES paukštienos ir jautienos rinką be jokių papildomų su gyvūnų gerove susijusių sąlygų bus paskatintas plataus masto ūkininkavimas MERCOSUR šalyse, kuriose jau dabar dažnai taikomos intensyvios ūkininkavimo praktikos, kas ES yra neleidžiama“,- tvirtina Raimondas Tamošauskas, LMPS pirmininkas.
Tiesa, minėto susitarimo ratifikavimo procesas ES gali tapti iššūkiu. Kad jis įsigaliotų ES, susitarimo prekybos komponentą turi ratifikuoti Europos institucijos (ES Taryba ir Europos Parlamentas), o politinio dialogo ir bendradarbiavimo komponentus turės patvirtinti visi 27 nacionaliniai parlamentai. Tuo metu, MERCOSUR šalyse susitarimo ratifikavimas bus lankstesnis, todėl dvišalis susitarimas įsigaliotų po kiekvienos šalies narės parlamento ar kongreso individualaus pritarimo.
Teigiama, kad ES yra svarbiausia MERCOSUR prekybos ir investicijų partnerė. ES eksportas į MERCOSUR šalis 2023 metais sudarė prekių už 56 mlrd. eurų, o paslaugų – už 28 mlrd. eurų 2022 metais.
Siekdami apsaugoti ES darbuotojus ir vartotojus, neratifikuoti ES ir MERCOSUR prekybos susitarimo ragina ir kiti Europos maisto, žemės ūkio ir turizmo profesinių sąjungų federacijos (EFFAT) nariai. LŽŪDPSF ir LMPS priklauso EFFAT tinklui, kuris vienija 120 nacionalinių profesinių sąjungų 35 šalyse ir gina 2,6 mln. darbuotojų interesus.
Pagal