Diskusijos ir žemės ūkio bei maisto pramonės politikos formavimas tradiciškai lydi stiprios emocijos ir prieštaros, tačiau 2023 m. Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir maisto produktų politikoje atsirado naujų aklaviečių ir spragų.

Artėjant Europos Parlamento rinkimams (taip pat kai kuriems nacionaliniu mastu vykstantiems rinkimams), debatai, susiję su žemės ūkio produktų importu iš karo draskomos Ukrainos ir kovos dėl ES žaliosios darbotvarkės žemės ūkio bei maisto sektoriui, tik karštėjo, o į konsensusą orientuotas ES politikos formavimo procesas tapo vis sunkesnis.

Strategija „Nuo ūkio iki stalo“ tampa miglota

Tam tikra prasme, 2023 m. ES žemės ūkio ir maisto politikoje buvo labai mažai vietos tam, ką reikėtų daryti – vietoje to, buvo orientuojamasi kaip ko nors nedaryti, nes daugelis įstatymų ir reformų, turėję nutiesti kelią tvarumu paremtai ES strategijai „Nuo ūkio iki stalo“ , žlugo arba įstrigo skirtinguose politinio proceso etapuose.

Pažymėtina, kad daugelis elementų, kuriuos Europos Komisija (EK) iš pradžių numatė kaip naujosios strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ sudėtinėmis dalimis, net nepasiekė pasiūlymų ir svarstymų etapo, nes pati EK iki šiol vengia pateikti visuomenei savo pažadėtą tvaraus maisto sistemų įstatymą ir peržiūrėti bei atnaujinti didžiąją dalį ES gyvūnų gerovės teisės aktų.

Primename, kad strategija „Nuo ūkio iki stalo“ ES Žaliojo susitarimo ir teisingo perėjimo prie klimatui tvarios veiklos esmė: joje visapusiškai sprendžiami tvarios maisto pramonės sistemos iššūkiai automatizavimo, skaitmeninimo, klimato kaitos bei krizių kontekste ir pripažįstami tamprūs ryšiai tarp žmonių, visuomenės bei planetos sveikatos.

Kad būtų įgyvendinti strategijoje numatyti tikslai, Europos Komisija dar 2021 m. patvirtino ES Atsakingo maisto verslo ir rinkodaros praktikos kodeksą, kuris nustato veiksmus bei principus, kaip maisto gamintojai, maitinimo paslaugų tiekėjai ir mažmenininkai, gali savanoriškai įsipareigoti ir prisidėti remiant perėjimą prie tvarių maisto sistemų.

Visgi, Europos maisto pramonės darbuotojams atstovaujanti profesinių sąjungų organizacija EFFAT teigia, kad šis kodeksas tik formalus „pliusiukas”, padedantis darbdaviams sukurti „socialiai atsakingo” verslo išorinį fasadą ir neatitinkantis realių tvarumo strategijos ir ES pagrindinių teisių chartijos nustatytų ekonominių, aplinkos bei socialinių tikslų. Nepaisant to, darbuotojų balsas ignoruojamas net jų atstovams dalyvaujant tvarios strategijos įgyvendinimo svarstymuose.

Pagal dabartinį ES Atsakingo maisto verslo ir rinkodaros praktikos kodeksą, socialinis darbuotojų sąlygų aspektas gali būti sprendžiamas tik vienašališkais veiksmais. Tai jokiu būdu neskatina ir neįpareigoja darbdavių įtraukti profesines sąjungas ir darbuotojų atstovus, kaip lygiaverčius partnerius, prisitaikant prie neišvengiamų ekonominių ir geopolitinių pokyčių.

Kompromisų dėl Ukrainos paieška

Ukrainoje vykstantis karas ir toliau turi didelę įtaką šios šalies žemės ūkio sektoriui, o bendri nuostoliai 2022 m. pabaigoje siekė daugiau nei 40 mlrd. USD (36,9 mlrd. EUR).

Briuselyje didėjo įtampa dėl rinkos iškraipymų, kuriuos sukėlė Ukrainos eksporto padidėjimas – ES sprendimas liberalizuoti prekybą su Ukraina 2022 m. birželio mėn. lėmė ukrainietiškų prekių antplūdį į ES rinką. Tai sumažino kainas ir sukėlė tam tikrą susirūpinimą pažeidžiamose šalyse.

Dėl to praėjusių metų gegužę buvo įvestas laikinas Ukrainos grūdų ir aliejinių augalų sėklų importo į ES draudimas. Komisijai nusprendus nepratęsti priemonės galiojimo pabaigos, Vengrija, Lenkija ir Slovakija vienašališkai įvedė nacionalinius draudimus, kurie vis dar galioja – toks veiksmas greičiausiai pažeidžia ES teisę, nes prekyba priklauso išimtinai ES kompetencijai.

Tuo metu, ES ėmėsi veiksmų siekiant Ukrainos įstojimo į bloką. Tai sukėlė daug klausimų – kai kurie skambino pavojaus varpais dėl pasaulinės žemės ūkio galiūnės Ukrainos, kaip ES žemės ūkio subsidijų gavėjos, poveikio regiono žemės ūkiui.

Visgi, už žemės ūkį atsakingas ES Komisijos narys Januszas Wojciechowskis jau pateikė idėjų, kaip prisitaikyti prie potencialaus Ukrainos įstojimo: jis pasiūlė ES bendroje žemės ūkio politikoje (BŽŪP) numatyti lubas subsidijoms – anot politiko, tai būtų būdas teisingiau paskirstyti lėšas tarp šalių ir išvengti subsidijų koncentracijos tik stambiausiuose ūkiuose (kurių nemaža dalis atsidurtų Ukrainos žemėse). Mat statistika rodo, kad net 80 proc. paramos iškeliauja 20 stambiausių ES ūkių, taip užkertant kelią mažesniesiems.

Tačiau Vokietija ragina atlikti visapusišką BŽŪP reformą, palaipsniui panaikinant besąlygines, pagal plotą pagrįstas tiesiogines išmokas, vietoje to siekiant ūkiams finansiškai atlyginti už viešųjų paslaugų teikimą, pavyzdžiui, klimato ir biologinės įvairovės apsaugą.

Maisto kokybės išsaugojimas

Maisto kokybė ir saugumas ir toliau buvo viena iš svarbiausių ES žemės ūkio darbotvarkės temų.

2023 m. kovo mėnesį atliktas tyrimas dėl medaus importo į ES sukėlė nemažą šurmulį, kai buvo nustatyta, kad beveik pusė į ES atvežto medaus buvo apgaulingai suklastotas jį sumaišant su sirupais. Tad Europos Parlamentas neseniai paragino sugriežtinti medaus ženklinimo taisykles, kad būtų kovojama su tokiu sukčiavimu.

Tuo pačiu metu kilo dar vienas maisto kokybės apsaugos ažiotažas, kai ES maisto saugos agentūra EFSA nustatė, kad 10 nitrozamino medžiagų, randamų daugelyje perdirbtų maisto produktų, yra kancerogeninės, t. y. sukeliančios vėžį. Agentūra padarė išvadą, kad toks nitrozamino poveikis yra itin kenksmingas visų amžiaus grupių vartotojams.

Dar 10 metų glifosato

2023-ieji taip pat tapo glifosato naudojimo pratęsimo metais. Nepaisant didžiulio visuomenės protesto ir daugiatūkstantinių ES piliečių parašų po peticijomis uždrausti glifosato naudojimą Europoje dėl jo kancerogeninio poveikio,  EK nusprendė dar dešimčiai metų iš patvirtinti ES plačiausiai naudojamą, bet labai ginčytiną herbicidą. Toks ES vykdomosios valdžios sprendimas priimtas po to, kai valstybės narės nesugebėjo surinkti reikiamos balsų daugumos už arba prieš pakartotinį leidimą, todėl šis klausimas buvo paliktas spręsti Komisijai.

Tuo metu, EK savo sprendimą pratęsti patvirtinimo galiojimą grindė ES maisto saugos tarnybos EFSA ir ES cheminių medžiagų agentūros ECHA vertinimais, kurie esą nepareiškė „kritinio“ susirūpinimo dėl medžiagos naudojimo augalų apsaugai.

Tačiau kritikai, įskaitant kai kuriuos ministrus, atkreipė dėmesį į EFSA nustatytas duomenų spragas ir teigė, kad galimas pavojus toliau naudojant herbicidą žmonių sveikatai ir aplinkai yra per didelis ir rizikingas.

Straipsnis parengtas pagal euractiv.com informaciją

Paveikslėlis: cartooningforpeace.org.