Visada džiaugiamės kalbindami žmones, kurie savo darbu ir laiku prisideda prie darbuotojų gerovės bei atstovauja jų interesams. Kartais šie darbuotojų atstovai atlieka daug svarbaus užkulisinio darbo, kuris nėra matomas plika akimi, bet turintis galią keisti kiekvieno darbuotojo darbo sąlygas, prisidėti prie jo gerovės. Vienas tokių žmonių – Arūnas Vilčinskas, UAB „Mondelēz Lietuva Production“ profesinės sąjungos narys, ilgametis “Mondelēz international” Europos darbo tarybos specialiojo komiteto narys. Kolega mielai sutiko pasidalinti savo mintimis apie darbuotojų atstovavimo veiklą.

-Arūnai, gal galite papasakoti apie savo kelią į profesines sąjungas ir tarptautinės kompanijos Mondelēz International Europos darbo tarybą?

Dirbti “Mondelēz”  kompanijoje pradėjau 1994 m. Tuo metu tai buvo „Kraft Jacobs Suchard“, vėliau vadinosi “Kraft foods”, o nuo 2012 metu “Mondelēz  International”.

Iki tol dirbau Kauno radijo matavimu technikos mokslinio tyrimo institute, kur įgijau kelias metalo apdirbimo staklininko specialybes. Taip pat esu baigęs Kauno politechnikumą ir turiu techniko diplomą.

Mano profsąjunginė veikla prasidėjo 2004 m. Tais metais įstojau į profesinę sąjungą ir vėliau buvau išrinktas i komitetą. Beje, iki išeinant į pensiją mano tėtis buvo aktyvus  profsąjungietis, ir aš einu jo pėdomis. Todėl galima sakyti, kad profsąjuginės veiklos ugnelę atsinešiau iš tėčio.

Vėliau, 2006 metais, buvau išrinktas eiti “Mondelēz International” Europos darbo tarybos (EDT) nario pavaduotojo pareigas, o po 2008 m. rinkimų tapau pagrindinis EDT narys. Tais pačiais metais buvau išrinktas ir į Europos darbo tarybos specialųjį komitetą, kurio nariu esu jau 4 kadencijas.

Vertėtų pažymėti, kad į komitetą slaptu balsavimu renkami tik 8 nariai, kurie atstovauja 40 tūkstančių “Mondelēz” darbuotojų visoje Europoje. Mano požiūriu, tai didelis pasiekimas mūsų atstovavimui atsižvelgiant į tai, kad esu iš mažos šalies ir ne paties didžiausio “Mondelēz International” fabriko.

-Tenka girdėti, kaip EDT dėl panašaus pavadinimo yra painiojama su darbo tarybomis įmonėse. Bet juk tai skirtingi dariniai. Kuo EDT skiriasi nuo įmonės darbo tarybos?

Bendra tik tai, kad abi šios struktūros yra darbuotojų informavimo ir konsultavimo organai. O skiriasi jos visų pirma dėl skirtingų atstovavimo lygių.

EDT atstovavimas apima globalius klausimus, liečiančius mažiausiai dvi Europos Sąjungos (ES) šalis. Tai reikalauja daug platesnio požiūrio į kompaniją. EDT nagrinėja tokius klausimus, kaip  kompanijos perspektyva ir ateities planai keliems metams į priekį, globalaus verslo finansinės ataskaitos pagal šalis, regionus ir kategorijas, kompanijos restruktūrizacija, prekės ženklų pardavimai ar pirkimai, produkcijos gamybos perkėlimai iš vienos šalies į kitą ir su tuo susiję darbo vietų pokyčiai, globali saugos darbe statistika ir planuojamos iniciatyvos šioje srityje.

Tuo metu įmonės darbo taryba sprendžia lokalius vienos įmonės klausimus ir su ja susijusias darbuotojų problemas.

-Kokie sprendimai priimami EDT ir kokią įtaką jie daro Lietuvoje veikiančios įmonės darbuotojų darbo sąlygoms?

EDT nėra sprendimų priėmimo organas, tačiau įtakoti aukščiausių vadovų sprendimus gali.

Pateiksiu viena pavyzdį. Mūsų fabriko darbuotojai ne taip seniai neturėjo net poilsio zonų gamybos pastate, kavą tekdavo gerti siaurame praėjime, esančiame viename iš fabriko aukštų. O Švedijos fabrike jau senokai veikė patogios darbuotojų poilsio zonos. Todėl viename EDT komiteto posėdyje iškėliau šį klausimą “Mondelēz” personalo vadovei Europos sąjungai. Jos teiravausi, kodėl kompanija neturi vienodo darbuotojų gerovės standarto: kodėl vienuose ES fabrikuose darbuotojams yra geresnės darbo poilsio sąlygos nei kituose.

Netrukus šis klausimas buvo išspręstas – tokia poilsio zona atsirado ir Kaune veikiančiame fabrike. Manau, kad kitose šalyse į poilsio zonų trūkumą taip pat buvo atsižvelgta.

Kaip minėjau EDT tai labai plataus rato informacijos ir klausimų sprendimo forumas. Daugelis ten svarstomų klausimų nėra aktualūs konkrečiai įmonei. Todėl suprantama, kad kartais mūsų darbuotojams gali kilti dvejonių, kodėl jų atstovas, posėdžiaudamas EDT komitete, nekalba apie naujienas, liečiančias Lietuvos fabriką, o diskutuoja, pavyzdžiui, apie numatomus verslo pokyčius Italijoje ar Prancūzijoje.

Visgi, tokia yra atstovavimo Europos darbo taryboje specifika. Kai esi išrenkamas į EDT specialųjį komitetą, tampi ne vien Lietuvos, bet visų Europos sąjungos bendrovių atstovu, todėl tenka, net būtina domėtis ir jų keliamomis problemomis bei klausimais.

– Jūsų nuomone, ar EDT veikla padeda stiprinti socialinį dialogą įmonėje ir kokiais būdais?

Manau taip, labai padeda. Žinodami kompanijos strategiją, galėdami gauti informaciją iš kitų šalių, tą informaciją palyginti su savo turima, į derybas dėl įmonės darbuotojų garantijų ateiname  su daug stipresne pozicija.

Vien tai, kad “Mondelēz International”  yra Europos darbo taryba kalba apie tai, kad kompanija vykdo socialinį dialogą pačiu aukščiausiu lygmeniu, todėl žemesnio lygio vadovai yra įpareigoti išlaikyti aukštą dialogo su socialiniais partneriais standartą.

Pažymėtina, kad savo įmonėje su vadovais turime reguliarius ketvirtinius, einamųjų klausimų ir darbų saugos komiteto posėdžius.

– Jau netrukus, spalio 7 dieną, minėsime Tarptautinę dieną už orų darbą. Jūsų manymu, ar Europos darbo taryba savo veikla prisideda prie orių darbo vietų kūrimo?

Taip, manau prisideda. Tarptautinės kompanijos, tokios kaip “Mondelēz International”, labai brangina savo gerą vardą bei reputaciją, deklaruoja etišką ir atsakingą verslo praktiką.

Tai apima tokias sritis kaip elgesys su darbuotojais, sveikata ir sauga darbe, aplinkosauga, verslo etika. Siekiant įrodyti atitiktį šiems standartams yra atliekami periodiniai SMETA* auditai. Mūsų EDT atstovų vienas iš uždavinių yra stebėti šių įsipareigojimų laikymąsi kiekvienoje šalyje, o esant pažeidimams ar nukrypimams informuoti apie tai kolegas EDT bei aukščiausius vadovus.

– Dėkojame Jums už nuoširdų pokalbį!

*SMETA (Sedex narių etinės prekybos auditas) yra plačiausiai pasaulyje naudojamas socialinio audito formatas, leidžiantis įmonėms įvertinti savo tiekėjus, darbo sąlygas tiekimo grandinėje. SMETA vertina organizacijos atitiktį darbo, sveikatos ir saugos, aplinkos ir verslo etikos kriterijams.