Rugsėjo 6 d. (trečiadienį), 10 val., prie Prancūzijos ambasados (Švarco g. 1, Vilnius) Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ir Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija rengia solidarumo akciją su Prancūzijos profesinėmis sąjungomis.
Pasirodo, profesinių sąjungų lyderiai suimam ne tik autokratinėse valstybėse, tokiose kaip Baltarusija, – neseniai Prancūzijoje nuvilnijo precedento neturintys kaltinimai profesinių sąjungų lyderiams: po masinių protesto akcijų prieš Prancūzijos vyriausybės pensijų reformą areštuoti ir apkaltinti šios šalies didžiausio energetikus ir kalnakasius vienijančio profesinių sąjungų centro FNME-CGT lyderiai.
Energetikos profesinės sąjungos reikalavo vyriausybės atsisakyti plano uždaryti elektros ir dujų pramonės darbuotojų pensijų fondus, kurie ilgą laiką buvo šio sektoriaus darbuotojų saugios senatvės garantas, taip pat nuolat pabrėždavo, jog būtina išsaugoti energijos tiekimą, kaip viešąją, gyventojams prieinamą, gėrybę.
Todėl manoma, kad tokie profesinių sąjungų lyderių suiminėjimai yra politinis neoliberalių pažiūrų valdančiųjų žingsnis siekiant įnešti įtampos ir atgrasyti darbuotojus imtis streiko ir kitų protesto akcijų.
Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacija (EPSU) pažymi, kad tokie Prancūzijos valdžios veiksmai yra tiesioginis pasikėsinimas į pagrindines profesinių sąjungų laisves ir teisę streikuoti.
Tokiu pačiu metu Briuselyje, prie Prancūzijos konsulato, organizuojama jungtinė EPSU, Europos pramonės profesinės sąjungos (IndustriALLEurope) ir Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) protesto akcija siekiant solidarizuotis su FNME-CGT generaliniu sekretoriumi Sébastien Menesplier, kuris tuo metu bus apklausiamas teisme, o taip pat kitais prancūzų kolegomis, stosiančiais prieš teismą. Į akciją jungiasi ir žmogaus teisių gynėjų, aplinkosaugos organizacijų, NVO ir kitų, atstovai.
EPSU atkreipia dėmesį, kad profesinių sąjungų represijos yra pasaulinė problema. Pavyzdžiui, neseniai Prancūzijoje išplėtus „anti-squat“ įstatymą, piketavimas įmonės patalpose yra kriminalizuojamas. Tuo tarpu Belgijos siūlomu „Van Quickenborne“ įstatymu siekiama numalšinti riaušes, bet jis tuo pačiu apriboja teisę protestuoti ir rengti demonstracijas, tiesiogiai apribodamas profesinių sąjungų ir aktyvistų veiksmus. Jungtinės Karalystės Viešosios tvarkos įstatymas taip pat riboja teisę mitinguoti – jis sulaukė ir aštrios JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro kritikos, kuris teigia, kad tai yra įstatymas, varžantis pilietines laisves.