Kaip TV3 diskusijoje sakė parlamentaras Mindaugas Lingė, ekonomika svyruoja, tarsi jūros bangos, tačiau per ilgą laikotarpį susibalansuoja, ir esą visuomenei nereikia pasiduoti emocijoms, bet ramiai išlaukti, kada gi fondų investicijos atneš lauktą rezultatą.
Tiesa, klausytojui tada kyla natūralus klausimas: jeigu ekonomikos kreivė svyruoja – tai krenta, tai kyla, ekonominės krizės vis dažnėja, o fondų pelnas per sunkmečius stipriai sumažėja, ar tokiu atveju eiliniai piliečiai sulauks to šviesaus rytojaus, kai bus ramūs dėl savo senatvės? Ar šis pensijų fondų verslas nėra šimtmečio afera, kaip skambiai pavadino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė?
Turbūt kitaip ir nepavadinsi, kaip verslu, nes nepanašu, kad fondai neša gėrį piliečiams – dauguma jų yra dukterinės bankų įmonės, o šių fondų darbuotojai gauna puikius atlyginimus, keleriopai didesnius nei gyventojai, kurie jiems tuos pinigus, uždirbtus sunkiu darbu, ir atneša…
Negana to, kaip TV3 laidoje pažymėjo profesorius Romas Lazutka, socialiai neteisinga yra tai, kad savo lėšomis fondus remia ir pati valstybė – ji už kiekvieną kaupiantįjį sumoka 1,5 proc. nuo darbo pajamų, iš bendro „Sodros” katilo, į kurį lėšas suneša VISI mokesčių mokėtojai (pensininkai taip pat). Juk tokiu būdu yra skurdinama pati Sodra…
Tai ką reikėtų daryti?
Senosiose Europos valstybėse tokio dalyko, kaip pensijų fondų pakopos, nėra (tokia sistema sunkiai suvokiama net Europos institucijoms). Todėl būtų teisinga II pakopos fondų funkciją perduoti profesiniams fondams, juolab kad ir šių profesinių fondų teisinė bazė Lietuvoje yra sukurta, belieka tik įgyventinti praktikoje. Šiuos fondus turėtų valdyti patys gyventojai, per patikėtinius ir profesionalus (tokių pavyzdžių galima pasisemti iš kitų Europos valstybių).
Kaupimas privačiuose pensijų fonduose turėtų būti visiškai savanoriškas, laisvu pasirinkimu. Turėtų būti reali galimybė savo noru įsitraukti į tokį kaupimą bei sudaryta galimybė bet kada iš jo pasitraukti, leidžiant susigrąžinti įneštus pinigus. Valstybė privačių fondų veiklos neturėtų remti (priešingai nei yra dabar).
Pensijų fondų prieaugį reikia matuoti ne remiantis infliacija, bet rišti prie atlyginimų augimo (šiuo atveju matome, jog realiai fondų veikla yra skausmingai nuostolinga).
Teisingiausia yra, kai kaupimas pensijoms (kokia sistema bebūtų) matuojamas gyventojo darbo užmokesčio pakeitimo senatvėje matu (t.y., pensijos dydis sukaupus turėtų būti ne mažesnis nei 40-50 proc. jo vidutinio darbo užmokesčio).
Diskusiją apie pensijų fondų situaciją galima paklausyti pasekus šią nuorodą:
Trumpa atmintinė apie tai, ką reikėtų atminti darbuotojams, kurie dar nepradėjo kaupti II pakopos pensijų fonduose čia: