Sausio 16 d. sukanka lygiai 10 metų, kai Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos atstovai, kartu su kolegomis iš kitų organizacijų, surengė piketus prie teismų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Tai buvo plačiai nuskambėjęs įvykis, atvėręs teismų reglamentavimo ir praktikos spragas.
Pasak profesinių sąjungų, protesto priežastis buvo atimta reali galimybė streikuoti: sudarytos tokios sąlygos, kad Lietuvoje streikai, nors teoriškai yra galimi, bet praktiškai yra neįmanomi.
Tąkart darbuotojų atstovai teigė, kad pagal Aukščiausiojo Teismo sprendimą, jeigu darbdavys derasi su darbuotojais, vadinasi, darbuotojai negali streikuoti, o turi tartis ir susitarti.
Primename, kad Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga, ypač kolegos iš „Švyturys-Utenos alus“ gamyklos turi itin karčios patirties su streikais.
Dar 2011 metų birželį šios gamyklos darbuotojai organizavo streiką, kuris Aukščiausiojo Teismo buvo pripažintas negaliojančiu, o pati alaus gamyba traktuojama kaip gyvybiškai svarbi paslauga (!).
Streiką nuspręsta organizuoti po to, kai, po keletą mėnesių trukusių derybų, darbdavys nesutiko kelti atlyginimus darbuotojams iki 12,4 procento (bendrovė siūlė juos didinti tik 2 proc.).
Tiesa, dar iki streiko darbuotojus pasiekė žinia, kad akcininkams bus išmokėta 100 mln. Lt dividendų, o tuo metu atlyginimai darbuotojams nebuvo nekeliami ketverius metus. Todėl profesinių sąjungų atstovai pareikalavo indeksacijos už kelerius metus, kai dėl ekonominės krizės atlyginimai neaugo.
Tuo atveju, jeigu teismas nebūtų užkirtęs kelią streikui, darbuotojai buvo pasirengę streikuoti neterminuotą laikotarpį.
Alkas.lt nuotraukoje: LMP atstovai piktete prie , 2013 m., sausio 16 d. (viduryje – tuometinė LMP pirmininkė Gražina Gruzdienė).