Gruodžio 8 d., Vilniuje, viešbučio Art City INN viešbutyje, įvyko Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos (LMP) tarybos posėdis.

Jame organizacijų atstovai dalinosi informacija apie situaciją įmonėse.

Visgi, aiškėja, kad net jeigu įmonėje atliktas auditas ir neranda pažeidimų žmogaus teisių srityje, tai nebūtinai reiškia, jog darbuotojų garantijos užtikrinamos tinkamai. Pasirodo, egzistuoja ir darbo laiko, viršvalandžių bei tinkamo apmokėjimo problemų. Be to, pasitaiko ir atvejų, kai darbdavys daro spaudimą darbuotojams – darbuotojai verčiami eiti neapmokamų atostogų, verčiant juos eiti dirbti į kitus įmonės padalinius, kt.

LMP pirmininkas Raimondas Tamošauskas pažymėjo, kad svarbu darbuotojams priminti, kad jie neprivalo pasirašinėti pateikiamų dokumentų ir turi teisę susipažinti su jais.

Psichologinio smurto atveju būtina rinkti įrodymus

Posėdyje teisininkas Nerijus Kasiliauskas pristatė informaciją apie mobingo prevenciją darbo vietoje ir informavimo bei konsultavimo procedūrą.

Praktikoje pasitaiko, kad darbuotojai gali patirti psichologinį priekabiavimą darbe (mobingą). Tai kryptingas ir sistemingas priekabiavimas, tikslingai nukreiptas prieš vieną asmenį. Toks priekabiavimas gali pasireikšti kaip diskriminacija dėl lyties, dėl amžiaus, dėl socialinės padėties, rasės, tautybės ir kitų su darbuotojo kvalifikacija nesusijusių priežasčių.

N. Kasiliauskas atkreipė dėmesį, kad priekabiauti gali tiek darbdavio atstovai, tiek kolegos.
Iš darbdavio pusės tai gali būti ignoravimas, nepatogių darbo sąlygų užtikrinimas, galiausiai – būtinų higieninių sąlygų neužtikrinimas, siekiant kad darbuotojas pats išeitų iš darbo.

Anot teisininko, visgi, ne viskas yra laikoma mobingu ir smurtu, jeigu elgiamasi etikos ir pagarbos ribose. Tarkime, darbdavio pastaba ar kritika nebūtinai reikš smurtą, jei tai daroma tikslingai ir pagarbiai.

Psichologinį smurtą siekiant įrodyti labai svarbu rinkti įrodymus: laiškus, sms žinutes, pokalbių įrašus, kt. Beje, svarbu atminti, kad darbuotojas turi teisę be baimės įrašinėti pokalbį su darbdaviu, iš anksto neatsiklausdamas darbdavio leidimo.

Darbo teisės ekspertas pažymėjo, kad darbdaviai privalo sudaryti atitinkamą smurto prevencijos tvarką darbovietėje bei aiškią skundų nagrinėjimo tvarką. O įmonės, turinčios daugiau nei 50 darbuotojų, turi turėti dar ir smurto bei priekabiavimo prevencijos politiką.

Problema – neveiklūs darbų saugos komitetai ir specialistų trūkumas

Vėliau posėdyje LMP konsultantas darbų saugos klausimais Mindaugas Makaras kalbėjo apie darbuotojų atstovavimo vaidmenį užtikrinant saugias darbo sąlygas.

Jis sakė, kad nerimą kelią darbų saugos komitetų neveiklumas – jie labiau formalūs ir gana vangiai funkcionuoja užtikrinant nelaimingų atsitikimų prevencija darbe.

Taip pat didelė bėda įmonėse – darbuotojų atstovų darbų saugos ir elementarių žmogiškų resursų trūkumas siekiant pilnavertiškai vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos politiką bendrovėse.

M. Makaras atkreipė dėmesį, kad reikia kreipti dėmesį į incidentus įmonėse. Nors tai įvykiai, po kurių darbuotojai lieka darbingi ir gali tęsti darbą, visgi šie incidentai jau yra raudona vėliava, signalizuojanti, kad įmonėje yra bėdų su darbuotojų sauga, ir tuos trūkumus reikėtų suskubti pašalinti, kad nesibaigtų skaudžiais nelaimingais atsitikimais.

Jis pabrėžė, kad verta žinoti, jog darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai turi tokias pačias įstatymuose numatytas apsaugas ir teises, kaip profesinių sąjungų komitetų nariai.

Solidarumas su Vilniaus viešojo transporto darbuotojais

LMP tarybos posėdžio dalyviai taip pat išreiškė palaikymą Vilniaus viešojo transporto profesinei sąjungai ir streikuojantiems darbuotojams.

Taip pat buvo išsiųstas ir kreipimasis į Vilniaus viešojo transporto bendrovės vadovybę bei Vilniaus miesto tarybą.

Kreipimesi pažymima, jog Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos taryba ir nariai solidarizuojasi su Vilniaus viešojo transporto darbuotojais, esančiais neterminuotame streike, ir remia darbuotojų bei profesinės sąjungos reikalavimą pasirašyti kolektyvinę sutartį, kurioje būtų susitariama dėl darbo užmokesčio ir saugių darbo sąlygų.

„Darbuotojai išbandė visus galimus žingsnius susitarti su vadovybe, tačiau darbuotojų interesai ir toliau buvo ignoruojami, todėl jie buvo priversti imtis kraštutinės priemonės – streiko. Iš gero gyvenimo nestreikuojama! Todėl reikalaujame atsižvelgti į darbuotojų interesus ir pasirašyti kolektyvinę sutartį”, – pažymima kreipimesi.

Posėdžio akimirkos – šioje foto galerijoje:

https://www.facebook.com/media/set/?vanity=lietuvosmaistininkuprofesinesajunga&set=a.6461952127171324