Nepaisant profesinės rizikos pokyčių, atsiradusių dėl skaitmeninės pertvarkos darbe, dėl kurios padaugėjo streso ir perdegimo sukeltų sveikatos sutrikimų ar ergonominių traumų ir šiek tiek sumažėjo nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, socialinis dialogas tebėra svarbus veiksnys skatinant darbuotojų saugą ir sveikatą (DSS), teigė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) savo nuomonėje „Socialinis dialogas kaip darbuotojų sveikatos ir saugos priemonė“.

„DSS priemonės įgyvendinamos pasitelkiant socialinį dialogą teigiamai veikia darbuotojų sveikatą, gali padidinti įmonių darbo našumą, sumažinti su sveikatos priežiūros paslaugomis ir nebuvimu darbe susijusias sąnaudas. Dėl su darbu susijusių sužeidimų ir ligų patiriamos visuomenės išlaidos siekia 3,3 proc. ES BVP (476 mlrd. EUR)“, – teigė nuomonės pranešėja Franca Salis-Madinier.

Vis dėlto socialinis dialogas skirtingose valstybėse narėse yra nevienodos kokybės, todėl socialinių partnerių sudaryti savarankiški susitarimai DSS srityje visoje ES kartais taikomi nevienodai.

EESRK nuomone, siekiant užtikrinti vienodą visų ES darbuotojų apsaugą, reikėtų sustiprinti Europos socialinį dialogą.
Todėl Europos Komisija turėtų nustatyti aiškius kriterijus siekiant užtikrinti, kad su socialiniais partneriais pasirašyti susitarimai būtų įgyvendinti visose valstybėse narėse, ypač atsižvelgiant į ES Teisingumo Teismo sprendimą, kuriame teigiama, kad Komisija neprivalo patenkinti socialinių partnerių prašymų įgyvendinti sudarytus susitarimus.

Tačiau, siekiant nustatyti bendrąsias DSS gaires, reikia ne tik vaisingo socialinio dialogo, bet ir tvirtos reglamentavimo sistemos. Susitarimai, kuriais remiantis abiejų pasirašiusiųjų šalių prašymu priimamos Tarybos direktyvos, atrodo, yra veiksmingesni, nes jais užtikrinami konkretūs valstybių narių veiksmų planai.
Šiuo tikslu EESRK ragina parengti naujas nuotolinio darbo gaires, platesnio užmojo kovos su vėžiu tikslus ir ES direktyvas dėl raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų bei psichosocialinės rizikos, kadangi tai tampa pagrindine profesine grėsme Europos darbuotojams.

EESRK darbdavių grupė pateikė keletą nuomonės pakeitimų, išreikšdama savo nepritarimą, ypač dėl raginimų imtis naujų reguliavimo priemonių ir, pavyzdžiui, dėl siūlomų ES veiksmų dėl raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų bei psichosocialinės rizikos, taip pat dėl naujų nuotolinio darbo gairių rengimo.
Nuomonė, kurios paprašė ES Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija, buvo priimta sausio mėnesio EESRK plenarinėje sesijoje, 172 nariams balsavus už, 32 – prieš ir 70 susilaikius. (ll)

 

Daugiau EESRK naujienų galite rasti ČIA.

EESRK inf.