Minint dešimtąsias Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deramo darbo namų ūkio darbuotojams konvencijos priėmimo metines, COVID-19 pandemija išryškino vis dar didelį šios srities darbuotojų pažeidžiamumą darbo rinkoje. Tokią situaciją rodo ir naujausia TDO ataskaita. Profesinės sąjungos ir giminingos namų ūkio darbuotojų organizacijos dar kartą atkreipia dėmesį į ypač svarbų, tačiau dažnai neįvertinamą arba įvertinamą per mažai, namų ūkio darbuotojų darbą bei patvirtina savo paramą ir įsipareigojimą kolektyvinei kovai jų darbui ir pastangoms ginti.

Namų ūkio darbuotojai sudaro labai didelę pasaulio darbo jėgos dalį ir vis dar yra viena iš labiausiai pažeidžiamų darbuotojų grupių. Šie darbuotojai dirba privačiuose namų ūkiuose, dažnai be aiškių darbo sąlygų ir be galimybės būti apsaugotais darbo teisės. Visame pasaulyje dirba mažiausiai 67 milijonai namų ūkio darbuotojų ir šis skaičius nuolat auga išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse. Be kita ko, nors šiame sektoriuje dirba nemaža dalis vyrų (dažniausiai sodininkais, vairuotojais ir kt.), šis sektorius vis dar išlieka labiausiai feminizuotas: 80 proc. visų namų ūkio darbuotojų – moterys. Moterų darbas dažniausiai apima tokias funkcijas kaip namų valymas, maisto gaminimas, drabužių skalbimas ir lyginimas, vaikų ar senyvų ar sergančių šeimos narių priežiūra, sodininkystė, namų apsauga, ir net namų augintinių priežiūra.

Ypatingai svarbus, reikalingas ir nelengvas darbas vis dar susiduria ir su daugybe problemų, kurias būtina spręsti: namų ūkio darbuotojams dažniausia tenka labai mažas darbo užmokestis, pernelyg ilgos darbo valandos, nėra garantuojamos poilsio dienos, o kartais jie yra pažeidžiami fizinės, psichinės ir seksualinės prievartos ar judėjimo laisvės apribojimų. Toks namų ūkio darbuotojų išnaudojimas gali būti siejamas su nacionalinių darbo ir užimtumo įstatymų spragomis ir dažnai atspindi diskriminaciją dėl lyties ar rasės.

2011 m. priimta TDO deramo darbo namų ūkio darbuotojams konvencija buvo vertinama kaip proveržis dešimtims milijonų namų ūkio darbuotojų visame pasaulyje. Ir nors šioks toks proveržis įvyko, jis nėra pakankamas. Daugelis valstybių vis dar nesiima ryžtingų veiksmų dėl darbo namų ūkiuose, teikiančių didelę pridėtinę vertę ekonomikai, pripažįstant šį darbą kaip visateisę profesinę veiklą ir užtikrinant namų ūkio darbuotojų realias darbuotojų teises ir socialinę apsaugą. Remiantis TDO ataskaita, 90% namų darbuotojų visame pasaulyje yra teisiškai neįtraukti į socialinės apsaugos sistemą, todėl COVID-19 pandemija daugeliui namų ūkio darbuotojų pateikė neišvengiamą pasirinkimą: jų pajamos ar sveikata.

Namų ūkio darbuotojai daugiau negali būti pažeidžiamiausia darbo grupe, jie privalo turėti stiprią socialinę apsaugą ir visas darbuotojams priklausančias teises. Ir tai privalo turėti jau dabar.