ETUC tyrimo metu nustatyta, kad pusės ES valstybių narių darbuotojai negauna teisės aktuose nustatyto minimalaus darbo užmokesčio dėl savo amžiaus, profesijos, negalios ir kt. Šioms darbuotojų kategorijoms skiriami specialūs, mažesni už normalius tarifiniai atlygiai. Dažniausiai pasitaikantis atvejis – diskriminacija dėl amžiaus. Tokia situacija lemia tai,  kad, pavyzdžiui, 18 metų prekybos centro darbuotojas, dirbantis kartu su 21-erių metų darbuotoju, uždirba daug mažiau. Pasak ETUC, tokia praktika neturėtų egzistuoti. Minimali alga turėtų būti neliečiama ir nediferencijuojama pagal jokias grupes.

Kai kurios valstybės narės taip pat leidžia diskriminuoti sezoninius darbuotojus, namų ūkio darbuotojus, jūrininkus ar neįgalius darbuotojus – kaip Portugalijoje, kur neįgaliesiems gali būti mokama tik pusė įstatyme nustatyto minimalaus atlyginimo.

Labiausiai dėl minimalaus darbo užmokesčio diferenciacijos kenčiančios grupės:

Jaunimas: Vokietija, Graikija, Airija, Latvija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija

Kita: Kipras, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija (viešųjų darbų darbuotojai, namų ūkio darbuotojai), Malta (jūrininkai), Portugalija (neįgalūs darbuotojai), Ispanija…

ETUC išvados yra pagrįstos Europos Tarybos tyrimo dėl teisės į teisingą atlyginimą pažeidimų išvadomis ir Europos Komisijos siūlomos direktyvos dėl „tinkamo minimalaus darbo užmokesčio“ poveikio vertinimu.

Komisijos dokumente teigiama, kad užuot palengvinę patekimą į darbo rinką, įstatymų nustatyto minimalaus darbo užmokesčio skirtumai „gali sustiprinti pažeidžiamų darbuotojų grupių nelygybę“.

Profesinės sąjungos kartu su Europos Parlamento nariais siekia, kad būtų įvestas draudimas netaikyti įstatymuose nustatytų minimalių atlyginimų, įskaitant mažesnius nei minimalius atlyginimus, kurie, Europos Tarybos teigimu, įvairiais atvejais pažeidžia žmogaus teisių standartus.

ETUC generalinio sekretoriaus pavaduotoja Esther Lynch teigia:

„Pagrindinė minimalaus darbo užmokesčio samprata visoje Europoje yra griaunama įstatymų spragomis, leidžiančiomis didžiajam verslui laikyti jaunus žmones, moteris ir darbuotojus migrantus pigia darbo jėga.

„Užuot padėję pažeidžiamiausiems visuomenės nariams įsidarbinti, šios įstatymų numatytos minimalios algos apsaugos išimtys padeda puoselėti jų skurdą.

„Visoje Europoje turėtų būti uždrausta mokėti mažesnius atlyginimus, kurie dažnai pažeidžia tarptautinius žmogaus teisių standartus.

„Šie darbuotojai dirba tuos pačius darbus, moka tuos pačius mokesčius, jų maistas ir nuoma kainuoja vienodai, todėl nėra jokio pagrindo mokėti jiems mažiau“.

Minimalusis darbo užmokestis egzistuoja visose ES valstybėse narėse. 21 šalyje minimali alga nustatyta teisės aktais, o 6 valstybėse narėse – Danijoje, Italijoje, Kipre, Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje – minimalios algos apsauga išimtinai užtikrinama kolektyvinėmis sutartimis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas MDU dydis taikomas kol kas visoms dirbančiųjų kategorijoms įvairiose ekonominės veiklos srityse.  2020 m. spalį darbdaviai Lietuvos Respublikos trišalei tarybai siūlė diferencijuoti MMA pagal amžių ir mokėti mažesnį minimalų atlyginimą (MMA) jaunimui. Tik toks siūlymas buvo sutiktas priešiškai.

Taičiau, nors minimalus atlyginimas Lietuvoje siekia 642 eurus, neatskaičius mokesčių, kone šimtas tūkstančių darbuotojų Lietuvoje neuždirba nė to. Dar daugiau, Lietuvoje yra darboviečių, kurios dešimtims ar net šimtams darbuotojų temoka eurą ar kelis, tačiau tam yra ir kitos priežastys (skaityti daugiau). 

 

Priedai:

Europos Tarybos išvados: https://etuc.us6.list-manage.com/track/click?u=432f45140d9f6f58d0cb10aa1&id=680bfa49ac&e=e0ba8f0014

Daugiau informacijos apie ETUC pasiūlymus dėl direktyvos galite rasti čia: https://www.etuc.org/en/fair-minimum-wages-and-collective-bargaining

 

ETUC, LMP inf.