Kovo 16 d. Seimas po pateikimo priėmė svarstyti pataisą, pagal kurią vyriausybė esant ekstremaliajai situacijai galėtų nustatyti sąrašą darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga. Kovo 18 d., taikant ypatingos skubos tvarką, planuota įstatymą priimti, tačiau iškilus techninėms kliūtims svarstymai  nusikėlė į kitą savaitę.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, jog ir dabar galiojantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, kurio tikslas – apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos, reglamentuoja privalomus sveikatos tikrinimus: „Nė vienas darbuotojas negali pradėti darbo nepasitikrinęs sveikatos.  Skirtumas tik tas, kad kiekvienas iš mūsų susiduria su skirtingais rizikos veiksniais darbe. Vėliau, jau dirbant, privalomieji sveikatos patikrinimai atliekami periodiškai priklausomai nuo pareigybės – kas pusę metų, metus ar dvejus“, – LRT radijo laidoje „60 minučių“ kalbėjo LPSK vadovė.

Anot jos, dabar Seime svarstomi siūlymai esamos tvarkos nekeičia, tiesiog įvedamas naujas rizikos veiksnys – Covid-19 virusas. „Ir dabar darbuotojai tikrina akis, netgi daro rentgeno nuotraukas, kas, mano nuomone, žymiai pavojingiau, nes tai yra spinduliai; duoda kraujo tyrimams, tikrinasi pas įvairių sričių gydytojus, kad gautų pažymą, jog gali dirbti. Darbdavys tuo tarpu atsakingas, kad kiekvienas darbuotojas pasitikrintų sveikatą, o to nepadarius, jam gresia baudos. Be to, pagal dabartinį reglamentavimą, jei darbdaviui kyla įtarimų, kad darbuotojas dėl sveikatos negali atlikti savo pareigų, arba atsiradus naujų rizikos veiksnių, jis gali inicijuoti neeilinį sveikatos patikrinimą“, – sakė I. Ruginienė.

Jos teigimu, siūloma naujovė yra tai, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nustačius darbovietėje ligos protrūkį galės nurodyti darbdaviui organizuoti neeilinį patikrinimą.

Kitas dalykas, jos teigimu, žmonės yra psichologiškai išsekę ir į viską reaguoja emocingai: „Mūsų apklausos rodo, kad beveik du trečdaliai apklaustųjų pasisako prieš testavimą. Tai ženklas, kad žmonėms trūksta informacijos, jie dažnai painioja testavimą su vakcinavimu. Tai yra visiškai skirtingi procesai – vakcinavimas negali būti privalomas. Mūsų pozicija aiški, žmogus turi pats apsispręsti, ar skiepysis, o testavimas – tai iš principo yra tai, ką mes turime ir šiandien, – reguliarus sveikatos tikrinimas“, – LRT radijo laidoje kalbėjo I. Ruginienė.

Būtina pažymėti, kad darbuotojas neturi mokėti už sveikatos tikrinimus, visą procesą organizuoja ir už jį apmoka darbdavys. Už laiką, kurio metu darbuotojai privalomai tikrinasi sveikatą, darbdavys privalo darbuotojui mokėti jo vidutinį darbo užmokestį.

LPSK inf.