Šiemet, kaip ir kasmet, rugpjūčio 12 dieną minima Tarptautinė jaunimo diena. Šių metų tema – „Jaunimo dalyvavimas globaliuose įvykiuose“. Kiekvienais metais kintanti tema šį kartą siekia išryškinti būdus, kaip jaunimo įsitraukimas vietiniu, nacionaliniu ir globaliu lygmenimis praturtina nacionalines bei daugiašales institucijas bei procesus. Šių metų įvykiai ir ypatingai sveikatos krizė parodė, kad tai labai svarbus klausimas. Statistikos departamentas fiksuoja, kad pandemijos padariniai ypač stipriai paveikė jaunus Europos darbuotojus. Remiantis TDO, pandemijos metu, kas šeštas jaunuolis neteko darbo. Didėjant jaunimo nedarbo lygiui, šiandien minima Tarptautinė jaunimo diena puiki proga dar kartą atkreipti dėmesį į tai, jog jaunimo nedarbas – kompleksinė problema, todėl, siekiant jį mažinti, būtina kompleksiškai ją spręsti, išvien veikiant visoms darbo jėgos formavimo ir jos įtraukimo į darbinę veiklą grandims. 

Nors tarp dabartinės pandemijos ir pasaulinės finansų krizės, kuri pastarąjį dešimtmetį padarė didelę įtaką jaunimo nedarbui, daug panašumų: ekonomika patiria nuosmukį, jauni žmonės priešakyje praranda darbą ar susiduria su atlyginimų mažinimu, o politikos formuotojai skubiai ieško priemonių, kurios padėtų normalizuoti susiklosčiusią padėtį, itin svarbu analizuoti naujausius pokyčius darbo rinkoje ne kaip panašius, bet tarpusavyje nesusijusius reiškinius.  Turime suvokti, kad dabartinė situacija yra tiesioginė blogų priemonių, priimtų buvusiai krizei išspręsti, pasekmė. Ši pandemija atskleidė mūsų darbo pasaulio silpnąsias vietas. 

Europos profesinių sąjungų konfederacija įvardina keletą priežasčių, kodėl jauni darbuotojai yra veikiami labiau nei kitos grupės:

• Pastarosios finansų krizės metu ir po jos įgyvendintos struktūrinės reformos, plačiau žinomos kaip taupymo priemonės, paskatino darbo rinkos lankstumą ir užimtumo apsaugos sistemų, socialinės apsaugos sistemų ir kolektyvinių derybų institucijų susilpnėjimą. Tyrimai rodo, kad dėl šių priemonių ne tik nepadidėjo užimtumas visoje Europoje, bet ir atsirado daugiau nesaugumo ir atitinkamai socialinės atskirties. Padėtis kartojasi dabar: jauni darbuotojai dėl patirties trūkumo gali sunkiau susirasti kitą, padorų darbą ir yra „pastumiami” rinktis darbus, kuriuose gauna mažiau socialinės ir teisinės apsaugos.
• Nuolatinių netipinių ir nestandartinių darbo formų vystymąsis. Ši krizė ypač paveiks jaunus darbuotojus, kuriems per daug atstovaujama „nestandartinėse užimtumo formose“, tokiose kaip darbas ne visą darbo dieną, laikinas darbas ir kt. Tokie darbai dažnai būna mažai apmokami, dirba nereguliarias valandas, suteikia mažą socialinę apsaugą (neapmokamos atostogos, pensijos, nedarbingumo atostogos ir kt.). Dažnai už tokį darbą negaunama ir bedarbio pašalpos.
• Jaunimas paprastai dirba sektoriuose ir pramonės šakose, kurios yra ypač pažeidžiamos COVID-19 pandemijos. 2018 m. maždaug vienas iš trijų jaunų darbuotojų Europos Sąjungos valstybėse narėse dirbo turizmo, didmeninės prekybos, mažmeninės prekybos, apgyvendinimo ir maisto sektoriuose (kaip parduotuvių asistentai, virėjai, padavėjai ir kt.), kurie, kaip prognozuojama, bus vieni labiausiai paveiktų COVID-19. Šiems sektoriams būdinga didelė ne visą darbo dieną dirbančių asmenų koncentracija, sezoninės nestabilios sutartys, didelė užsienio piliečių, dirbančių šiame sektoriuje, dalis ir, deja, taip pat nedeklaruojamas darbas. 

Siekiant išvengti praeities klaidų ir apsaugoti dabartines bei būsimas Europos kartas, ETUC primygtinai reikalauja, kad visos atkūrimo priemonės, taip pat ir anksčiau suplanuotos Europos programos, būtų ilgalaikės perspektyvos ir jose svarbiausia būtų piliečių gerovė. Didžiulės investicijos į viešąsias paslaugas ir pagalba privačioms įmonėms turi priklausyti nuo finansinės drausmės ir socialinės atsakomybės.

Europos Sąjunga yra įpareigota dar kartą parodyti piliečiams, kad ES projektas grindžiamas ne tik bendrąja rinka, bet ir solidarumu su visuomene, kurioje visi kartu esame stipresni ir kartu galime pasiūlyti strategijas, kaip įveikti pandemijos padarinius.

Jaunimas ir darbuotojai, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė, turi pajusti, kad europiniai sprendimai suteikia reikiamą palengvėjimą ir kad valstybių narių priemonės yra skirtos jų gerovei ir stabilumo troškimui paremti.

Siekdamos ilgalaikių socialinių pokyčių, profesinės sąjungos visada tai primins reikalaudamos pokyčių ir skatindamos socialinius judėjimus už visų darbuotojų teisę į tinkamą darbą. Profesinės sąjungos tiek tarptautiniu tiek nacionaliniu lygiu yra pasirengusios tęsti sėkmingą bendradarbiavimą su nacionalinėmis ir Europos institucijomis, kad jauniems bedarbiams būtų galima pasiūlyti kokybiškas darbo vietas, pameistrystę, stažuotę ar tolesnį mokymąsi tokioje situacijoje, kokią daugelis prognozuoja. 

Parengta remiantis TDO, ETUC inf.