Europos Komisijos iniciatyva dėl sąžiningų minimalių atlyginimų reikalinga ne tik dėl ankstesnės finansinės krizės likusių neigiamų padarinių, bet ir atliepiant į koronaviruso krizės poveikį, įsitikinusi Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC).
Europos Komisija kaip tik paskelbė antrąjį konsultacijų etapą dėl Europos minimalios algos.
Anot Esther Lynch, ETUC generalinio sekretoriaus pavaduotojos, Ursula von der Leyen, kandidatuodama į EK pirmininkes pažadėjo užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas Europoje gaus sąžiningą minimalią algą. Paskelbtas naujas konsultacijos dokumentas – žingsnis į priekį. Jame pripažįstama, kad sąžiningų algų darbuotojams pasiekti padėtų stiprinamos kolektyvinės derybos ir – kaip prašė ETUC – kalbama apie priemones, reikalingas padidinti įstatymu įteisintas minimalias algas.
„Visgi dar nėra aišku, kaip EK ruošiasi pasiekti šių tikslų, – sako E. Lynch. – Mes ir toliau sieksime aiškių EK įsipareigojimų tam, kad būtų užtikrinta, jog ES šalys narės padidins savo įstatymais numatytas minimalias algas iki pragyvenimo algų. Kalbame apie atlyginimų lygį, kuris siektų mažiausiai 60 proc. atlyginimų medianos ir leistų įsigyti adekvatų produktų ir paslaugų krepšelį. Dėl to turėtų būti susitarta nacionaliniu mastu įtraukiant profesines sąjungas ir darbdavius.“
ETUC laikosi pozicijos, kad taip pat svarbu įdiegti priemones, kurios iš tikrųjų skatintų kolektyvines derybas tarp profesinių sąjungų ir darbdavių, nes kolektyviai suderėti atlyginimai tvariausi ir sąžiningiausiai atspindi kiekvienos šalies padėtį.
„Vienas iš kelių – atsisakyti teikti atsigavimo pagalbos lėšas, nesuteikti viešųjų pirkimų kontraktų bei neskirti kitų viešųjų lėšų tiems dabdaviamas, kurie atsisako derėtis su profesinėmis sąjungomis“, – siūlo E. Lynch ir prideda, kad ši iniciatyva padėtų sumažinti vis dar didelę atlyginimų nelygybę tarp Rytų ir Vakarų.
Keletas skaičių
Nuo koronaviruso krizės pradžios:
-
beveik 40 proc. ES darbuotojų teigia, kad jų situacija suprastėjo nei buvo prieš krizę;
-
beveik 50 proc. darbuotojų sako, kad jų darbo valandų skaičius sumažėjo prasidėjus krizei.
Analizė rodo, kad tarp 2011 ir 2018 m. EK parengė 50 konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kur kritikuojamas atlyginimų augimo slopinimas ir 38 – dėl mažinamos darbo apsaugos bei darbuotojų derybinių galių.
“Tai yra apie praeities klaidų ištaisymą ir siekį užtikrinti, kad jos nebūtų kartojamos po šiandieninės krizės. Labiau nei bet kada reikalinga ambicinga ir drąsi EK iniciatyva, kuri ištesėtų pažadą dėl sąžiningos minimalios algos ir sustiprintų kolektyvines derybas. Konsultacijų dokumento paskelbimas suteikia vilties, kad judame tinkama kryptimi, nors dar ir trūksta įdirbio bei aiškumo”, – sako Esther Lynch.
***
Papildoma informacija:
Dėl duomenų, kad darbuotojai vis dar neatsigavo nuo praėjusios krizės neigiamų padarinių:
https://www.etuc.org/en/pressrelease/workers-6-eu-countries-worse-10-years-ago ir
https://www.etuc.org/en/pressrelease/workers-share-economic-prosperity-down-18-eu-member-states
Dėl duomenų dėl darbuotojus, pranešančių apie suprastėjusią situaciją ir sumažėjusį darbo valandų skaičių:
Dėl specifinių EK rekomendacijų konkrečioms šalims:
***
Parengtė LPSK pagal Europos profesinių sąjungų konfederacijos informaciją (originali publikacija https://www.etuc.org/en/pressrelease/wages-initiative-needed-even-more-after-coronavirus)