Šalies darbdaviai kovo 23–29 d. Užimtumo tarnyboje registravo 1,5 tūkst. laisvų darbo vietų – tai 59 darbo pasiūlymais arba 4 proc. daugiau nei pirmąją karantino savaitę, tačiau 2,9 tūkst. (66 proc.) mažiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m.
Per dvi karantino savaites darbo pasiūlymų pateikta 3,7 karto mažiau, palyginti su ankstesnėmis (kovo 1-15 d.).
Nuo karantino paskelbimo stebimas Užimtumo tarnyboje registruojamų darbo vietų mažėjimas. Iki kovo 15 dienos vidutiniškai per dieną buvo registruojama 715 darbo pasiūlymų, o po karantino paskelbimo – 3,4 karto mažiau (po 208 laisvas darbo vietas).
Kovo 23–29 d. daugiausia laisvų darbo vietų registruota Kauno ir Vilniaus apskrityse (59 proc. visų darbo skelbimų). Kauno apskrities darbdaviai pateikė 334 darbo pasiūlymus – tai 126 daugiau nei prieš savaitę. Kitose apskrityse darbo pasiūlymų mažėjo.
Nuo karantino pradžios daugiausia laisvų darbo vietų registravo įmonės iš apdirbamosios gamybos, statybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei administracinės ir aptarnavimo veiklos (53,6 proc. visų laisvų darbo vietų) sektorių.
Daugiau darbo pasiūlymų buvo administracinės ir aptarnavimo veiklos, statybos bei žemės ūkio sektoriuose. Jų mažėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas bei transporto ir saugojimo veiklą vykdančiose įmonėse, ypač įrengimų ir mašinų operatoriams.
Šiuo metu daugiausiai laisvų darbo vietų siūloma darbininkiškų profesijų atstovams, pagalbiniams darbininkams – prasidėjus pavasariniams darbams, žemės ūkyje ir statybose. Daugiau darbo pasiūlymų ir administracinių patalpų valytojams, prekybinių patalpų bei daugiabučių laiptinių valymui dėl išaugusio darbo intensyvumo papildomai dezinfekuojant patalpas.
Taip pat reikalingi kelininkai, nes esant palankioms oro sąlygoms, prasidėjo pavasariniai miestų tvarkymo ir gatvių remonto darbai. Ruošiantis vasaros sezonui daugiau ieškoma lininių drabužių siuvėjų. Tuo tarpu parduotuvių pardavėjai, vairuotojai buvo visada paklausūs darbo rinkoje.
Kovo mėnesį Užimtumo tarnyboje registruota 23,3 tūkst. darbo ieškančių asmenų – tai 4 tūkst. (20,8 proc. ) daugiau, palyginti su 2019 m. kovu, kai kreipėsi 19,3 tūkst. darbo neturinčių žmonių. Nuo kovo 16 d. pirmąją karantino savaitę vidutiniškai per darbo dieną buvo registruojama 1,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų, antrąją – 1,4 tūkst.
Beveik kas ketvirtas karantino laikotarpiu įregistruotas darbo neturintis asmuo dirbo prekybos sektoriuje. Labiausiai augo skaičius dirbusių didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose.
Užimtumo tarnybos duomenimis, kovo 30 d. iš viso registruota 169,3 tūkst. darbo neturinčių žmonių, ir jie sudarė 9,8 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Kovo 1 d. darbo ieškančių asmenų skaičius buvo 161,6 tūkst., registruotas nedarbas siekė 9,4 proc.
Registruoto nedarbo rodikliai, palyginti su kovo pradžia, didėjo beveik visose šalies savivaldybėse. Labiausiai – Jurbarko, Klaipėdos miesto, Panevėžio miesto, Palangos, Varėnos savivaldybėse.
Daugiausia laisvų darbo vietų kovo 16–29 d. Užimtumo tarnyboje registravo AB „Kauno tiltai“, UAB „Specialistas“ ir UAB „Palink“.
Kovą tarpininkaujant Užimtumo tarnybos specialistams padėta įsidarbinti 12 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Per dvi savaites iki karantino įdarbinta beveik 8 tūkst., po kovo 16 d. įdarbinimas mažėjo beveik perpus. Dirbančių savarankiškai pagal verslo liudijimus, palyginti su dviem pirmomis kovo savaitėmis, mažėjo 79 proc.
Išsamiau Savaitės darbo rinkos apžvalgos
UZT inf.