Išsekimo darbe problema šiais laikais tampa vis dažnesnė ir aktualesnė visuomenėje. Apie ją daug rašo žiniasklaidos atstovai, analizuoja įvairūs tyrimai. Vieni jų bando paneigti „perdegimo“ egzistavimą, kiti tai įvardina, kaip didelę problemą, turinčią skirtingus etapus bei simptomus. Tačiau absoliuti dauguma negeba atpažinti perdegimo sindromo požymių ir nežino, kur galėtų kreiptis pagalbos. „Eurofound“ remdamasi skirtingų Europos sąjungos valstybių nacionaliniais tyrimais, pateikia ataskaitą, kurioje aiškinamos šio reiškinio priežastys, pasireiškimai įvairiose srityse ir galimi prevencijos būdai.
Ataskaitos pradžioje nustatoma, ar išsekimas yra liga ar sindromas. Tada analizuojami darbo išsekimą lemiantys veiksniai ir nagrinėjamas „perdegimo“ poveikis, įskaitant psichosocialinius ir fizinius darbo veiksnius, darbo intensyvumą ir darbo organizavimą. Ataskaitoje taip pat apžvelgiamos nacionalinės strategijos ir politikos sritys, susijusios su šiuo klausimu, socialinių partnerių įtraukimas į dabartines diskusijas bei šiuo metu taikomi prevenciniai veiksmai.
„Profesinis” perdegimas – kas tai?
Profesinis „perdegimas“, kitaip dar vadinamas „profesine krize“, yra ilgalaikio fizinio, protinio ir emocinio distreso padarinys. Tai – sudėtinga žmogaus reakcija į ilgalaikį profesinėje veikloje patiriamą distresą bei pastangas kuo geriau atlikti savo darbą. Apibendrintai galima sakyti, kad profesinis „perdegimas“ – tai sindromas, atsirandantis veikiant ilgalaikiam distresui ir sąlygojantis emocinių-energetinių ir asmenybinių resursų išsekimą.
„Perdegimo” sindromą galima būtų apibrėžti kaip sudėtingą procesą, kurį sudaro trys komponentai:
-
Emocinis išsekimas (fizinis, psichinis išsekimas; emocinio tuštumo pojūtis; chroniškas nuovargis; nesugebėjimas vykdyti keliamų reikalavimų).
-
Depersonalizacija (ciniškas požiūris į savo darbą ir darbo objektus (klientus/pacientus); bejausmis, nehumaniškas elgesys su pacientais; pacientas suvokiamas ne kaip gyvas žmogus, o kaip problema/liga).
-
Profesinės veiklos efektyvumo redukcija (sumažėjęs profesinis aktyvumas ir efektyvumas, nekompetetingumo jausmas).
„Perdegimą“ galima atrasti tokiose srityse kaip psichinė sveikata darbe, stresas, pernelyg ilgas darbo laikas, darbo saugos ir sveikatos problemos ir kt. Socialiniai partneriai taip pat vis labiau suinteresuoti diskutuoti šiuo klausimu (pvz., Kroatijoje ir Čekijoje), o daugumoje valstybių narių atsiranda ir prevencinių veiksmų. Nors akivaizdu, kad yra didelis susidomėjimas perdegimo tema, reikia atlikti tolesnius tyrimus siekiant įvertinti, ar iki šiol surinkti duomenys ir tolesni politiniai sprendimai yra sėkmingi sprendžiant šią problemą.
Kviečiame plačiau susipažinti su ataskaitą: https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef18047en.pdf