Cukraus gamyba ES – pramoninė veikla, reikalaujanti didelių investicijų, tiek į gamyklų statybą, tiek į specializuotą techniką. Be viso to, cukraus gamybos procesas yra techniškai labai sudėtingas ir reikalauja kvalifikuotų darbuotojų: inžinierių, patyrusių procesų vadovų, chemikų. Todėl į cukraus pramonę žvelgti reikėtų labai rimtai.
CEFS ir EFFAT, atstovaujantys ES cukraus gamintojus ir darbuotojus, palankiai vertina prezidento Junckerio pateiktą pramonės politikos strategiją, kurią jis aptarė savo metinėje kalboje. Du šios strategijos aspektai ypatingai aktualūs cukraus sektoriui:
- Europos įgūdžių darbotvarkė. Ja siekiama užtikrinti, kad žmonės nuo pat ankstyvų metų įgytų įvairių įgūdžių ir būtų kuo geriau išnaudotas Europos žmogiškasis kapitalas, nes tai galiausiai padidins užimtumą, konkurencingumą ir ekonomikos augimą Europoje. ES cukrinių runkelių sektorius neretai susiduria su sunkumais ieškant kvalifikuotų darbuotojų. Profesinio mokymo skatinimas ir įgūdžių profilio įrankis, padėsiantis trečiųjų šalių piliečiams patekti į darbo rinką yra labai sveikintinas. Šis įrankis leis trečiųjų šalių piliečiams pateikti savo įgūdžius, kvalifikaciją ir patirtį taip, kad gerai suprastų darbdaviai, švietimo ir mokymo teikėjai bei organizacijos, dirbančios su migrantais visoje ES.
- Žiedinė ekonomika. Cukraus gamintojai yra pagrindiniai žiedinės ekonomikos dalyviai. Nė viena cukrinių runkelių dalis nėra švaistoma: minkštimas naudojamas gyvūnų pašarams, o šaknies drėgmė naudojama beveik visiems fabriko reikalavimams patenkinti. Vis daugiau ES cukraus gamintojų vykdo bioplastmasinių ir biocheminių medžiagų gamybos tyrimus. Sveikintini bet kokie veiksmai, skatinantys žiedinę ekonomiką.
ES cukraus pramonė per pastaruosius metus padarė daug didelių žingsnių į priekį. Dėl investicijų į techninius patobulinimus ir išlaidų mažinimo nuo 1990 m. sumažejo realios gamybos sąnaudos. Tačiau pramonė keičiasi. Kartu su ES cukraus kvotos pabaiga, cukraus pramonė susiduria su neaiškumais. Tai galėtų kelti tiesioginę grėsmę 28 000 darbuotojų ir daugeliui nuo šio sektoriaus priklausančių darbo vietų.
Darbuotojų atstovai tikisi tokios pramonės politikos, kuri remtų ir pripažintų cukraus pramonę, kaip teikiančią naudą kaimo ekonominės veiklos ir užimtumo gerinimui.
CEFS ir EFFAT pasirengę bendradarbiauti su Europos Komisija, siekiant užtikrinti, kad pramonės politikos strategija būtų palanki ir ES cukraus sektoriui.
EFFAT inf.