Nacionalinis susitarimas dėl šaliai būtinų reformų gali būti pasirašytas jau spalio mėnesį. Praėjusią savaitę premjeras Saulius Skvernelis buvo sukvietęs socialinius partnerius į pasitarimą, kuriame aptartas dokumento projektas. Anot profesinėms sąjungoms (kartu su „Solidarumo“ vadove Kristina Krupavičiene) jame atstovavusios Maistininkų profesinės sąjungos pirmininkės Gražinos Gruzdienės, minėtas susitikimas – „bandymas išeiti į finišo tiesiąją“, tačiau šalys dar turėjusios nemažai pastabų.
Portalo lprofsajungos.lt žiniomis, kitas susitikimas dėl susitarimo numatytas spalio 2 d.
Pasigenda konkretumo
Primename, jog bebaigiant Seime svarstyti verslui galimybes išplečiantį Darbo kodeksą, parlamentaras Tomas Tomilinas iškėlė Trišalio susitarimo dėl algų didinimo ir darbo santykių reformos įgyvendinimo idėją. Netrukus vienoje iš diskusijų apie socialinį dialogą buvo pristatyti ir susitarimo „apmatai“.
Gegužės mėnesį Trišalė taryba buvo supažindinta jau su labiau išplėstu dokumento projektu, pavadintu Nacionaliniu susitarimu dėl šalies pažangai būtinų reformų. Juo pasiūlyta susitarti dėl reformų tikslų: švietimo kokybės, efektyvumo ir mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo; mokesčių sistemos suderinamumo užtikrinimo; šalies konkurencingumo didinimo; socialinio dialogo stiprinimo; viešojo sektoriaus efektyvumo ir viešųjų paslaugų kokybės didinimo.
Šiuo metu socialiniai partneriai jau svarsto ketvirtąją susitarimo redakciją, o po minėto susitikimo pas premjerą, G. Gruzdienės teigimu, „kai kuriuos punktus pavyko pagerinti“ darbuotojų naudai, tačiau ji susitarime pasigendanti konkretumo. „Mes (Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga – red.) pripratę derėtis dėl kolektyvinių sutarčių, todėl mums reikia, kad būtų konkretu, aišku ir kad galėtum patikrinti“, – portalui lprofsajungos.lt po susitikimo su S. Skverneliu sakė profsąjungų atstovė.
Pasak pašnekovės, šis dokumentas tai – politinis taikos susitarimas, kas yra gerai, vis dėlto žmonės laukiantys konkrečių skaičių. Darbdaviams tuo tarpu užtenka tos garantijos, kad nebus didinami mokesčiai. G. Gruzdienės teigimu, sunku suderinti tokio masto dokumentą, nes reikia apimti labai daug interesų.
Abejojančių šakiniais susitarimais neliko?
Maistininkų profsąjungos lyderė sutinka, kad susitarimas padidinti algas visoje šalyje – neįmanomas, o galimas tik atskirose ūkio šakose. Nelabai seniai mintį, jog skirtingose šakose galėtų būti taikomas ir skirtingas minimalus atlyginimas, išsakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Tai pastebėjo ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas T. Tomilinas bei išreiškė viltį, jog nacionaliniam susitarimui pasirašyti nebeliko kliūčių. „Sveikinu visą pramonininkų konfederaciją prisijungus prie kitų verslo asociacijų, tarp kurių Lietuvos darbdavių konfederacija, Investuotojų forumas ir kitos, remiančios idėją, jog atlyginimas gali būti skirtingas ir nustatomas kolektyviniais susitarimai atskirose profesinių žinių reikalaujančiose srityse. Tai yra būtent Nacionalinio susitarimo dėl algų kėlimo, pasiūlyto po Darbo kodekso priėmimo, esmė. Tikiuosi, kad tai taps paskata Trišalėje taryboje šį klausimą aptarti jau artimiausiu metu“, – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pranešime spaudai buvo cituojamas Seimo narys.
Kaip bus stiprinamas socialinis dialogas
Susitarimo projekto skyriuje „Socialinio dialogo stiprinimas ir socialinių partnerių kompetencijų ugdymas“ yra numatyta ir konkrečių punktų. Šakos ir (ar) teritorines kolektyvines sutartis įsipareigojama parengti iki 2018 m. pabaigos tose šakose ir (ar) regionuose, kurie yra atstovaujami darbdavių organizacijų ir jose veikia profesinės sąjungos. Trišalė taryba kartą per pusmetį turės teikti Vyriausybei ataskaitas apie kolektyvinių derybų progresą atskirose verslo ir pramonės sektoriuose ir regionuose.
Taip pat siūloma, kad jau 2018 m. pirmąjį pusmetį Seimui būtų pateikti įstatymo projektai, kad vykdant viešuosius pirkimus būtų vertinama viešojo pirkimo dalyvio socialinė atsakomybė, o vertinant tiekėjų pasiūlymus papildomi balai būtų skiriami įvertinus viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės mokamą vidutinį mėnesinį darbo užmokesčio dydį.
Susitarimo projekte numatyta ir skatinti darbuotojų derybines galias ir tapimą profesinių sąjungų nariais skiriant dalį narių sumokėto gyventojų pajamų mokesčio profesinėms sąjungoms.
Nors skaičių punkte dėl darbo užmokesčio didinimo nėra, tačiau kol kas ne iki galo sutarta ir dėl jo formuluotės.
Siekiant užtikrinti Susitarime numatytų principų bei priemonių laikymąsi, siūloma sukurti darbo grupę, į kurią kiekviena pasirašiusi šalis skirtų po vieną atstovą. Ši darbo grupė ne rečiau negu kas ketvirtį aptartų susitarimo įgyvendinimą.
lprofsajungos.lt inf.