Senojo DK (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 125 straipsnis reglamentavo darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu pagrindines nuostatas. Šiame straipsnyje buvo nurodyta galimybė nutraukti darbo sutartį vienai iš darbo santykių šalių raštu pateikus pasiūlymą kitai. Atsakymui į tokį pasiūlymą buvo numatytas 7 dienų terminas. Taip pat šis straipsnis reglamentavo susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo turinį ir pasekmes nesilaikant atsakymo į pasiūlymą terminų.

Įsigaliojus naujajai DK redakcijai, darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu nuostatos dabar įtvirtintos 54 straipsnyje. Darbo sutarties nutraukimo šiuo pagrindu tvarka iš esmės nepakito, tačiau nustatytas kitoks terminas atsakyti į gautą pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo – penkios darbo dienos. DK taip pat pabrėžiama, kad sudarytas susitarimas nutraukti darbo sutartį pabaigia darbo sutartį jame nurodytomis sąlygomis ir darbdavys ne vėliau kaip paskutine? darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.

Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių DK 55 str.)

Darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva reglamentuoja DK 55 straipsnis (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusioje DK redakcijoje buvęs 127 straipsnis). Palyginti su iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusia DK redakcija, DK ypatingų pakeitimų nėra. Tik numatytas kitoks darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių įspėjimo terminas. Neterminuota ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne prieš keturiolika kalendorinių dienų, kaip buvo anksčiau, o prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Žinoma, yra galimybė šalims susitarti ir darbo sutartį nutraukti anksčiau.

Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56 str.)

Šis darbo sutarties nutraukimo pagrindas senajame DK buvo nurodomas kaip darbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 128 straipsnis). Šiuo pagrindu darbuotojas turėjo teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui, jeigu jo darbo vietoje nustatytu laiku buvo paskelbta prastova ne dėl darbuotojo kaltės ir ji tęsėsi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudarė daugiau kaip šešiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių arba du mėnesius iš eilės nebuvo mokamas atlyginimas. Buvo nurodyta, kad tokia sutartis turi būti nutraukta nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos, tačiau ne anksčiau kaip trys dienos nuo prašymo padavimo dienos.

Tuo tarpu naujasis DK šis darbo santykių nutraukimo pagrindas reglamentuojamas DK 56 straipsnyje. Šis straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimo priežastis ir aplinkybes, leidžiančias darbuotojui nutraukti darbo sutartį jo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Pagal šį straipsnį darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. Svarbių priežasčių sąrašas, leidžiantis nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva, papildytas naujomis nuostatomis – kai darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos (darbuotojų mokymas, instruktavimas, supažindinimas) arba jei darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį. Be to, liko ir dar vienas papildomas pagrindas – kai pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako pensinį amžių ir įgijo teisę į senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį.

Tokiais atvejais keičiasi išeitinės išmokos dydis: nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Tokiais atvejais darbdavį reikia įspėti prieš 5 darbo dienas (iki šiol buvo 3), o šis turės išmokėti 1arba 2 atlyginimų dydžio išeitinę išmoką.

Darbo sutarties nutraukimas nesant darbo sutarties šalių valios (DK 60 str.)

DK 60 straipsnyje yra apjungti visi darbo sutarties nutraukimo pagrindai nesant šalių valios ir numatyti du nauji, kai darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo: 1)į darbą grąžinus darbuotoją, į kurio vietą buvo priimtas atleidžiamas darbuotojas bei 2) institucijos, vykdančios nelegalaus darbo kontrolę, kompetentingo pareigūno reikalavimu, jeigu nustatomas užsieniečio nelegalaus darbo atvejis.

Darbdavys, gavęs šiame straipsnyje nurodytą priežastį patvirtinantį dokumentą ar kitaip apie ją sužinojęs, privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo ar sužinojimo dienos nutraukti darbo sutartį.

Be kita ko, reiktų nepamiršti, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį su darbuotoju šiuo pagrindu privalo išmokėti darbuotojui vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką šiais atvejais: 1) jei darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra, 2) kai į darbą grąžinus darbuotoją, į kurio vietą buvo priimtas atleidžiamas darbuotojas, 3) kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą.

Taigi, nutraukiant darbo sutartis visais aukščiau nurodytais pagrindais, tiek darbdaviui, tiek darbuotojui svarbu laikytis pranešimo dėl darbo santykių pabaigos, terminų, o darbdaviui atitinkamais atvejais – ir sumokėti išeitines išmokas.

Parengė: Verslo Žinios