Liepos 17 d. Europos Komisijos paskelbtoje 2017 m. „Europos užimtumo ir socialinės raidos apžvalgoje“ – teigiamos tendencijos: ekonomika toliau auga, o užimtumas Europos Sąjungoje dar niekada nebuvo toks didelis – darbą turi daugiau kaip 234 mln. žmonių, o nedarbas yra mažiausias nuo 2008 m. gruodžio mėn. Nuo 2013 m. Europos Sąjungoje buvo sukurta 10 mln. darbo vietų. Nepaisant teigiamų socialinių ir ekonominių poslinkių esama įrodymų, kad jaunesnės kartos atstovai patiria ypač daug sunkumų.
Jaunimui sunkiau susirasti darbą, jie dažniau įdarbinami nestandartinių formų ir mažų garantijų darbui, pvz., pagal laikinąsias darbo sutartis, ir dėl to gali sumažėti jų socialinės apsaugos aprėptis. Taip pat tikėtina, kad, palyginus su jų atlyginimu, jie gaus mažesnes pensijas. Todėl 2017 m. „Europos užimtumo ir socialinės raidos apžvalgoje“ daugiausia dėmesio skiriama kartų tarpusavio teisingumui. Turime pasiekti, kad visų kartų atstovai galėtų pasinaudoti dabartinėmis teigiamomis ekonominėmis tendencijomis.
Už užimtumą, socialinius reikalus, gebėjimus ir darbo jėgos judumą atsakinga Europos Komisijos narė Marianne Thyssen sakė: „Iš šios kasmetinės peržiūros vėl matyti, kad toliau stabiliai daugės darbo vietų ir augs ekonomika. Tačiau dabartiniai jaunuoliai ir jų vaikai savo tėvų gerovės lygio gali ir nepasiekti. Norėtume sukurti geresnę ateitį, o tam reikia imtis skubių veiksmų. Europos socialinių teisių ramsčio iniciatyva siekiama gerinti mūsų socialinius standartus ir gyvenimo sąlygas ir išsaugoti juos ateities kartoms.
Apžvalgos ataskaita rodo, kad nepaisant nuolat gerėjančio gyvenimo lygio Europos Sąjungoje, šie teigiami poslinkiai jaunimui atneša mažiau naudos nei vyresnių kartų atstovams. Be to, ilgainiui sumažėjo jaunesnio amžiaus asmenų iš darbo gaunamų pajamų dalis. Tokie sunkumai turi įtakos jaunuolių sprendimams, susijusiems su namų ūkiu, pvz., ar turėti vaikų, ar pirkti namą. Tai savo ruožtu gali turėti neigiamų pasekmių gimstamumui, o dėl to ir pensijų sistemų tvarumui bei ekonomikos augimui.
Numatoma, kad iki 2060 m. darbingo amžiaus gyventojų skaičius kasmet mažės po 0,3 %. Vadinasi, dabartinį ekonomikos augimo tempą turės užtikrinti mažesnis darbuotojų skaičius. Tai taip pat reiškia, kad mažesnis skaičius mokėtojų mokės įmokas į pensijų sistemas, o joms priklausančių pensininkų bus daugiau. Dažnai tokios įmokos bus mažesnės ir (arba) nereguliarios palyginti su visą darbo dieną ir (arba) standartinės formos darbą dirbančių asmenų įmokomis. Todėl dabartinius jaunus darbuotojus ir ateinančių kartų atstovus greičiausiai užguls dviguba našta, kurią lems demografiniai pokyčiai ir būtinybė užtikrinti pensijų sistemų tvarumą.
Tolesni veiksmai
Yra keletas būdų, kaip politikos formuotojai galėtų pasiruošti šiems pokyčiams ir sušvelninti jų poveikį. Pirmiausia būtina visiškai išnaudoti esamų darbuotojų potencialą. Tam reikia skatinti visų kartų atstovus aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, suteikti jiems tinkamų įgūdžių ir užtikrinti, kad profesinio gyvenimo trukmė būtų proporcingai susieta su tikėtina gyvenimo trukme. Šiuo tikslu taip pat gali padėti politikos priemonės, kuriomis didinamas gimstamumas, veiksmingai valdoma migracija, remiamos inovacijos ir skatinama efektyviai naudoti daugiau lėšų investicijoms į jaunesnio ir vyresnio amžiaus asmenų įgūdžius ir jų lavinimą.
Galiausiai didžiulis vaidmuo gali tekti socialiniams partneriams – jie skatintų teisingesnes darbo sąlygas visų amžiaus grupių atstovams ir taip sumažintų atotrūkį tarp jaunesnio ir vyresnio amžiaus darbuotojų. Tam reikia skatinti mokymąsi visą gyvenimą, skirti socialinės apsaugos išmokas, rengti ir įgyvendinti darbuotojų apsaugos teisės aktus ir aktyvią darbo rinkos politiką.
Pagrindiniai faktai
Kasmetinėje „Europos užimtumo ir socialinės raidos apžvalgoje“ pateikiamos naujausios užimtumo ir socialinės tendencijos, nagrinėjami būsimi sunkumai ir galimos politinės priemonės jiems įveikti. Tai pagrindinė Europos Komisijos ataskaita, kurioje pateikiami įrodymai ir analizė, apžvelgiamos tendencijos ir būsimos darbo rinkos problemos.
Esama daug pavyzdžių, kaip Komisija siekia spręsti kasmetinėse „Europos užimtumo ir socialinės raidos apžvalgose“ nustatytas problemas. Pvz., Europos socialinių teisių ramsčio iniciatyva yra veiksmų planas, kaip užtikrinti teisingas darbo sąlygas ir gerai veikiančias darbo rinkas. Ja siekiama užtikrinti, kad mūsų socialiniai modeliai tiktų XXI a., ypač kai mūsų visuomenė sensta ir įsigali skaitmeninimas. Kitomis susijusiomis iniciatyvomis, kaip antai socialinių partnerių konsultacijomis dėl darbo sutarčių tobulinimo ir galimybės naudotis socialine apsauga, siekiama užtikrinti aiškias darbo sąlygas ir socialinę apsaugą ir tiems asmenims, kurie įdarbinami nestandartinių formų darbui.
Naujoje Europos įgūdžių darbotvarkėje daugiausia dėmesio kaip tik ir skiriama investicijoms į žmones, kad jie galėtų pasinaudoti galimybėmis gauti gerai apmokamą darbą. Ja siekiama padėti ugdyti piliečių gebėjimus prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos sąlygų.
Komisijos pastangos sumažinti bendrą nedarbo lygį, o ypač jaunimo nedarbo lygį, jau duoda rezultatų. Palyginti su 2013 m., kai krizė buvo pasiekusi aukščiausią tašką, šiuo metu darbo neturinčių jaunuolių skaičius yra 1,8 mln. mažesnis, o nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių skaičius sumažėjo 1 mln. Komisija pratęsė Jaunimo garantijų iniciatyvą, skyrė papildomą finansavimą Jaunimo užimtumo iniciatyvai ir neseniai pristatė iniciatyvą dėl tolesnių investicijų į Europos jaunimą. Taip siekiama kuo labiau padidinti jaunų žmonių galimybes dalyvauti darbo rinkoje.
Daugiau informacijos
MEMO: 2017 m. „Europos užimtumo ir socialinės raidos apžvalga“. Klausimai ir atsakymai
2017 m. „Europos užimtumo ir socialinės raidos apžvalga“
Naujas įrašas Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD svetainėje
Šaltinis: http://europa.eu